Kai nusprendžiate peržengti savo ribas
Yra tokių patirčių, kurios padalija gyvenimą į „prieš” ir „po”. Šuolis su parašiutu – viena iš jų. Nesvarbu, ar esate nuotykių ieškotojas, kuris jau spardėsi bungee jumping platformoje, ar visiškai eilinis žmogus, kuriam draugai pasiūlė šią idėją gimtadienio proga – pirmą kartą atsistojus prie lėktuvo durų ir pažvelgus žemyn, kažkas viduje pasikeičia. Ir tai nėra klišė. Tai tiesiog fiziologija, adrenalinas ir kažkas, ką sunku pavadinti žodžiais.
Šuoliai su parašiutu Lietuvoje ir visame pasaulyje tampa vis populiaresne pramoga – ne tik tarp jaunų nuotykių ieškotojų, bet ir tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurie nusprendžia, kad laikas pagaliau išbandyti tai, apie ką svajojo dešimtmečius. Šiame straipsnyje pabandysime išnarplioti viską, ką reikia žinoti prieš šokant – nuo techninių detalių iki to, kaip psichologiškai pasiruošti šiam šuoliui.
Tandeminis šuolis vs. savarankiškas šuolis – kuo jie skiriasi?
Pirmiausia reikia suprasti, kad „šuolis su parašiutu” – tai gana plati sąvoka, apimanti skirtingus formatų variantus. Dauguma žmonių, kurie tai daro pirmą kartą, renkasi tandeминį šuolį (angl. tandem skydiving). Tai reiškia, kad jumis rūpinasi instruktorius, prie kurio esate pritvirtinti specialia sistema. Jūs tiesiog šokate, jaučiate laisvą kritimą ir mėgaujatės vaizdu – instruktorius daro visą techninį darbą.
Tandeminis šuolis yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori išgyventi adrenaliną be ilgo mokymosi proceso. Paprastai prieš šuolį pakanka 20–40 minučių instruktažo, kurio metu jums paaiškinamos pagrindinės pozos, kaip elgtis laisvo kritimo metu ir kaip elgtis nusileidimo metu. Viskas kita – instruktoriaus rankose.
Savarankiškas šuolis – visai kita istorija. Jei norite šokti vieni, turite išeiti kursus. Populiariausias metodas pradedantiesiems vadinamas AFF (Accelerated Freefall). Tai struktūruota programa, kurios metu išmokstate valdyti parašiutą, orientuotis ore ir saugiai nusileisti. AFF kursas paprastai apima 7–8 šuolius su instruktoriais (kurie šoka šalia jūsų), o po to galite šokti savarankiškai. Visas procesas užtrunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo jūsų progreso ir oro sąlygų.
Jei svajojate apie parašiutizmą kaip hobį ar net sportą – AFF yra vienintelis kelias. Jei norite tiesiog vieną kartą pajusti, kaip tai yra – tandeminis šuolis yra greičiausias ir paprasčiausias būdas.
Kaip vyksta šuolis: žingsnis po žingsnio
Daugelis žmonių bijo ne paties šuolio, o nežinomybės. Todėl labai naudinga žinoti, ko tikėtis kiekviename etape.
Registracija ir instruktažas. Atvykstate į aerodromą, pasirašote dokumentus (taip, yra nemažai dokumentų – tai normalu), apsivelkate specialų kombinezoną ir klausotės instruktoriaus. Šiame etape daugelis žmonių jaučia nervingumą, bet instruktoriai prie to pripratę – jie žino, kaip nuraminti ir atsakyti į visus klausimus.
Kilimas. Lėktuvas, kuriuo kylate, paprastai yra mažas – Cessna tipo ar panašus. Skrydis iki šuolio aukščio (dažniausiai 3000–4000 metrų) trunka 15–25 minutes. Šis laikas daugeliui yra psichologiškai sunkiausias – galvojate, ką padarėte, ir žiūrite žemyn pro mažą langą.
Laisvas kritimas. Tai tas momentas, dėl kurio viskas ir vyksta. Laisvo kritimo greitis siekia apie 180–200 km/h, o pats kritimas (priklausomai nuo aukščio) trunka 30–60 sekundžių. Daugelis žmonių sako, kad šis laikas praeina taip greitai, kad vos spėja suvokti, kas vyksta. Kiti – kad kiekviena sekundė atrodo amžinybė. Abiem atvejais tai yra nepakartojama.
Parašiuto atidarymas ir nusileidimas. Kai instruktorius atidaro parašiutą (paprastai apie 1500 metrų aukštyje), greitis staiga sumažėja ir prasideda visiškai kita patirtis – rami, beveik meditacinė. Galite žiūrėti į horizontą, fotografuoti, tiesiog mėgautis vaizdu. Nusileidimas trunka 5–7 minutes.
Kur šokti Lietuvoje ir kur verta nuvykti pasaulyje
Lietuva, nors ir maža šalis, turi keletą vietų, kur galima išbandyti šuolį su parašiutu. Pociūnų aerodromas netoli Prienų yra viena populiariausių vietų – čia veikia kelios parašiutizmo mokyklos, siūlančios tiek tandeminius šuolius, tiek AFF kursus. Taip pat verta paminėti Barysių aerodromą ir keletą kitų mažesnių aerodromų, kurie sezoniškai siūlo šias paslaugas.
Tačiau jei jau keliaujate ir norite šuolį padaryti dalimi atostogų – pasaulyje yra keletas vietų, kurios tiesiog privalomos parašiutizmo entuziastams:
- Interlakenas, Šveicarija – šokate virš Alpių. Vaizdas yra tiesiog nerealius. Kaina aukštesnė nei vidutinė, bet tai vienas tų atvejų, kai kaina atitinka patirtį.
- Queenstown, Naujoji Zelandija – pasaulio nuotykių sostinė. Čia galite šokti virš fjordų ir kalnų. Daugelis žmonių sako, kad tai geriausias šuolis jų gyvenime.
- Palm Jumeirah, Dubajus – šokate virš dirbtinio palmės formos salos. Vaizdas iš viršaus yra tiesiog surrealistinis.
- Fox Glacier, Naujoji Zelandija – dar viena Naujosios Zelandijos perla. Šokate virš ledynų.
- Empuriabrava, Ispanija – vienas didžiausių parašiutizmo centrų Europoje. Puikiai tinka tiems, kurie nori ne tik šokti, bet ir pradėti rimtai mokytis.
Jei planuojate šuolį kaip atostogų dalį, rekomenduojame iš anksto rezervuoti vietą – populiariose vietose laukimo laikas gali siekti kelias dienas, ypač vasaros sezono metu. Taip pat atkreipkite dėmesį į oro sąlygas – stiprus vėjas, lietus ar žemi debesys gali atidėti šuolį.
Saugumas: ką reikia žinoti, kad nerūpėtų
Tai klausimas, kurį užduoda beveik kiekvienas, galvojantis apie šuolį. Ir tai visiškai suprantama – šokti iš lėktuvo intuityviai atrodo pavojinga. Tačiau statistika byloja kitaip.
Pagal JAV parašiutizmo asociacijos (USPA) duomenis, žūčių skaičius tandeminiuose šuoliuose yra maždaug 0,003 mirties atvejo milijonui šuolių. Palyginimui – automobilių eismo nelaimės yra statistiškai daug pavojingesnės. Žinoma, tai nereiškia, kad rizikos visai nėra – bet ji yra žymiai mažesnė, nei daugelis įsivaizduoja.
Štai keletas dalykų, kurie užtikrina saugumą:
- Dviguba parašiutų sistema. Kiekvienas šokantis turi pagrindinį ir atsarginį parašiutą. Atsarginis parašiutas yra supakuotas ir patikrintas sertifikuoto specialisto.
- AAD prietaisas (Automatic Activation Device) – automatiškai atidaro atsarginį parašiutą, jei šokantis dėl kokių nors priežasčių to nepadaro pats.
- Instruktorių patirtis. Geriausi parašiutizmo centrai samdo instruktorius su šimtais ar net tūkstančiais šuolių patirtimi.
- Reguliari įrangos priežiūra. Parašiutai yra tikrinami ir perpakuojami pagal griežtus standartus.
Praktinis patarimas: prieš renkantis parašiutizmo centrą, pasitikrinkite jo reputaciją. Ieškokite atsiliepimų internete, klauskite, kiek laiko centras veikia, kokia instruktorių patirtis. Geras centras visada mielai atsakys į visus jūsų klausimus ir neskubins jūsų priimti sprendimo.
Psichologinis pasiruošimas: kaip susitvarkyti su baime
Baimė prieš šuolį yra normali. Tiesą sakant, jei jos visai nejaučiate – tai gal kiek keista. Bet yra skirtumas tarp sveikos baimės, kuri verčia jus būti atsargius ir dėmesingus, ir paralyžiuojančios panikos, kuri neleidžia mėgautis patirtimi.
Vienas iš dažniausių klaidingų įsivaizdavimų yra tas, kad baimė praeis, kai tik šoksite. Iš tikrųjų – ji gali ir nepereiti iki pat šuolio momento. Daugelis žmonių sako, kad baimė išnyksta tik tada, kai jau yra ore. Tai vadinama „commitment point” – momentu, kai grįžti atgal jau nebeįmanoma ir smegenys tiesiog persijungia į kitą režimą.
Keletas praktinių patarimų, kaip susitvarkyti su baime:
- Kalbėkite su instruktoriumi. Jie matė šimtus žmonių su baime ir žino, kaip padėti. Neapsimetinėkite, kad viskas gerai, jei taip nėra.
- Kvėpuokite. Skamba banaliai, bet gilūs, lėti kvėpavimai tikrai padeda sumažinti nerimo lygį fiziologiškai.
- Sutelkite dėmesį į procesą, ne į rezultatą. Vietoj to, kad galvotumėte „kas bus, jei…”, sutelkite dėmesį į tai, ką reikia daryti dabar – klausytis instruktoriaus, teisingai atsisėsti lėktuve ir t.t.
- Prisiminite, kodėl nusprendėte tai daryti. Tas jaudulys, tas noras išbandyti – jis buvo realus. Baimė yra tik kita to paties monetos pusė.
Beje, yra žmonių, kurie ateina prie lėktuvo durų ir atsisako šokti. Ir tai – visiškai gerai. Niekas neturėtų spausti jūsų daryti kažko, ko tikrai nenorite. Tačiau dauguma tų, kurie atsisako, vėliau sako, kad apgailestauja. Todėl verta bent jau pabandyti.
Praktiniai patarimai prieš pirmą šuolį
Gerai, tarkime, nusprendėte. Ką reikia žinoti praktiškai, kad viskas vyktų sklandžiai?
Svorio ir sveikatos apribojimai. Dauguma centrų turi svorio ribą – paprastai apie 100–110 kg tandeminiams šuoliams. Tai susiję su įrangos saugumu. Taip pat yra tam tikrų sveikatos apribojimų: širdies ligos, epilepsija, neseniai atliktos operacijos gali būti kontraindikacijos. Jei turite abejonių – pasitarkite su gydytoju ir informuokite centrą.
Ką dėvėti. Patogūs, ne per platūs drabužiai. Sportiniai bateliai su tvirtai surišamais raišteliais (sandalai ar šlepetės – ne). Jokių laisvų aksesuarų – auskarų, apyrankių, kurios gali nukrist. Kontaktinius lęšius galite dėvėti, bet geriau turėti atsarginius.
Ką valgyti (ir ko ne) prieš šuolį. Nevalgykite labai sočiai prieš pat šuolį – kai kuriems žmonėms laisvo kritimo metu gali pasijausti bloga. Bet ir visiškai nevalgę nebūkite – cukraus kiekis kraujyje turi būti normalus. Lengvas patiekalas 2–3 valandas prieš šuolį – optimalus variantas.
Fotografija ir video. Dauguma centrų siūlo foto ir video paslaugas – arba instruktorius turi kamerą ant šalmo, arba atskiras fotografas šoka kartu. Tai papildoma kaina, bet verta apsvarstyti – šuolį norėsite prisiminti. Savo telefono ar fotoaparato nesinešite – tai draudžiama saugumo sumetimais.
Atvykite laiku ir su atsargu. Oro sąlygos gali keistis, šuoliai gali vėluoti. Neplanuokite nieko svarbaus tą pačią dieną po šuolio – gali tekti laukti. Tai nėra trūkumas – tai tiesiog parašiutizmo realybė.
Kai žemė vėl po kojomis – ir kodėl daugelis šoka dar kartą
Nusileidus yra keistas jausmas. Kojos ant žemės, širdis vis dar plaka greitai, o galvoje – kažkoks keistas mišinys iš euforijos, palengvėjimo ir… noro pakartoti. Tai nėra atsitiktinumas. Adrenalinas, endorfinai ir dopaminas, kuriuos smegenys išskiria šuolio metu, sukuria patirtį, kurią sunku pakartoti kitais būdais.
Daugelis žmonių, kurie šoka pirmą kartą, sako, kad tai pakeitė jų požiūrį į baimę apskritai. Kai žinote, kad galite šokti iš lėktuvo, daugelis kasdienių baimių atrodo mažiau reikšmingos. Tai skamba kaip klišė, bet žmonės tai kartoja tiek dažnai, kad tikriausiai kažkas tiesos yra.
Jei po pirmojo šuolio pajutote, kad norite daugiau – sveikiname, jūs tikriausiai radote naują hobį. Parašiutizmas kaip sportas yra labai platus: yra formation skydiving (grupiniai šuoliai, kurių metu ore kuriamos figūros), freefly (šuoliai įvairiomis pozomis), wingsuit (skraidymas specialiu kostiumu, primenančiu voverę sklandytoją) ir daug kitų disciplinų. Kiekviena iš jų reikalauja papildomo mokymosi, bet kiekviena suteikia visiškai naują patirtį.
O jei šokote vieną kartą ir to pakanka – tai irgi puiku. Turėsite istoriją, kurią pasakosite dar ilgai. Ir tą jausmą, kai stovėjote prie lėktuvo durų ir vis tiek šokote – to niekas neatims. Galiausiai, ekstremalios pramogos nėra apie tai, kad būtumėte drąsiausi ar greičiausi. Jos apie tai, kad bent kartą gyvenime darote kažką, kas jus tikrai gąsdina – ir suprantate, kad galite.
