Kodėl dokumentiniai filmai apie gamtą verti jūsų laiko?
Prisipažinkime – ne visi mes galime sau leisti kelionę į Amazonės džiungles ar povandeninį nardymą prie Didžiojo Barjerinio rifo. Bet tai nereiškia, kad tos vietos turi likti tik svajonių sąraše. Dokumentiniai filmai apie gamtą yra kažkas tarp kelionių žurnalo ir tikros ekspedicijos – jie parodo pasaulį tokį, kokio dauguma mūsų niekada nepamatys gyvai, ir daro tai taip, kad net sofoje sėdint ima plakti širdis.
Tačiau čia slypi ir kita vertė. Geri gamtos dokumentiniai filmai nėra tik gražūs vaizdai. Jie keičia tai, kaip žiūri į pasaulį – kai kitą kartą išeini pasivaikščioti į mišką ar atsiduri prie jūros, pradedi matyti daugiau. Pradedi pastebėti smulkmenas. Ir, žinoma, jie puikiai įkvepia planuoti keliones į vietas, kurias anksčiau galbūt net nebuvo mintis aplankyti.
Šiame straipsnyje surinkome geriausius dokumentinius filmus apie gamtą – tuos, kurie tikrai verti jūsų laiko, o ne tik gražūs ekrano užsklandos pakaitalai. Čia rasite ir klasikos, ir naujesnių perlų, ir keletą mažiau žinomų, bet tikrai stebinančių kūrinių.
Klasika, kuri nepraranda žavesio: „Planet Earth” serija
Jei kalbame apie dokumentinius filmus apie gamtą, neįmanoma nepaminėti BBC sukurtos „Planet Earth” serijos. Pirmoji dalis pasirodė 2006 metais ir iš karto tapo etalonine – ji parodė, kad gamtos dokumentika gali būti ne tik informatyvi, bet ir tikrai kinematografiška. Devyni metai filmavimo, 62 šalys, šimtai filmavimo grupių – skaičiai patys kalba už save.
Ką daro šį serialą ypatingą? Visų pirma – vaizdai. Net šiandien, praėjus beveik dvidešimčiai metų, kai kurios scenos atrodo tiesiog neįtikėtinos. Sniego leopardas, medžiojantis kalnuose. Sardžių migracija Pietų Afrikos vandenyse. Didžiuliai banginių pulkai. Bet ne tik vaizdai – pasakojimas čia taip pat yra tikras menas. Davidas Attenborough’as (anglų versijoje) pasakoja taip, kad net ir žiūrint apie vabzdžius nesinori atitraukti akių.
2016 metais pasirodė „Planet Earth II” – ir daugelio nuomone, ji pranoko originalą. Nauja filmavimo technika leido priartėti prie gyvūnų taip, kaip anksčiau buvo tiesiog neįmanoma. Ypač garsi tapo scena, kurioje jaunas jūrų iguana bėga nuo gyvatės – tai yra viena įtampiausių scenų, kokias tik esu matęs dokumentiniame filme. Jokio scenarijaus, jokių specialiųjų efektų – tiesiog gyvenimas toks, koks jis yra.
Praktinis patarimas: Žiūrėkite šią seriją su gerais ausinukais arba garso sistema. Pusė patirties yra garso takelis – Hans Zimmerio ir George’o Fentono muzika yra tiesiog fenomenali.
Vandenyno gelmės: filmai, kurie pakeis jūsų požiūrį į jūrą
Vandenynas dengia daugiau nei 70 procentų mūsų planetos paviršiaus, tačiau mes vis dar žinome apie jį mažiau nei apie Mėnulio paviršių. Tai skamba kaip klišė, bet yra tiesa – ir būtent tai daro povandelinius dokumentinius filmus tokius intriguojančius.
„Blue Planet II” (2017) yra tiesiog privalomas žiūrėjimas. Jei „Planet Earth” serija pakeitė tai, kaip žmonės žiūri į sausumos gamtą, tai „Blue Planet II” padarė tą patį su vandenynais. Filmas pirmą kartą parodė dalykus, kurių niekas anksčiau nebuvo užfiksavęs – pavyzdžiui, delfinus, naudojančius pūgžlių nuodus kaip narkotiką (taip, tai tikra), arba aštuonkojus, nešiojančius kokosnių kevalus kaip apsaugą. Kiekvienas epizodas atveria naują pasaulį.
Tačiau šis filmas yra ir emociškai sunkus – jis atvirai kalba apie plastiko taršą, vandenynų rūgštėjimą ir tai, kaip žmonių veikla keičia jūrų ekosistemas. Viena scena, kurioje patelė banginis nešioja mirusį kūdikį, nes negali jo paleisti, sukrėtė milijonus žiūrovų visame pasaulyje ir realiai paskatino diskusijas apie plastiko naudojimą.
Jei norite kažko labiau fokusinto, rekomenduočiau „Mission Blue” (2014) – dokumentinį filmą apie vandenyno biologę Sylvią Earle, kuri visą gyvenimą paskyrė vandenynų apsaugai. Tai ne tik gamtos filmas, bet ir žmogaus istorija – apie aistrą, atkaklumą ir kovą už tai, kuo tiki.
Kelionių ryšys: Jei po šių filmų užsinorėsite pamatyti vandenyną gyvai, apsvarstykite kelionę į Maldyvus, Filipinus ar Raudonąją jūrą – tai vietos, kur net ir pradedantys nardytojai gali pamatyti tikrai stebinančių dalykų.
Davidą Attenborough’ą reikia žiūrėti bent kartą gyvenime
Šis žmogus yra tiesiog fenomenas. Davidas Attenborough’as gimė 1926 metais ir vis dar dirba – ir ne bet kaip dirba, o kuria filmus, kurie keičia pasaulį. Jo balsas tapo sinonimu gamtos dokumentikai, bet tai, ką jis sako, yra daug svarbiau nei tai, kaip jis tai sako.
„A Life on Our Planet” (2020) yra bene asmeniškiausias jo kūrinys. Tai ne tik gamtos filmas – tai liudijimas. Attenborough’as pasakoja apie tai, ką matė per savo 93 metų gyvenimą: kaip pasaulis keitėsi, kaip dingo rūšys, kaip miškų plotai sumažėjo. Bet filmas nėra pesimistinis – antroje dalyje jis kalba apie tai, ką galima padaryti, ir daro tai su tokiu tikėjimu, kad norisi keltis nuo sofos ir imtis veiksmų.
„Our Planet” (2019, Netflix) yra dar vienas jo projektas, kurį verta paminėti. Vizualiai tai yra vienas gražiausių dalykų, ką esu matęs ekrane – ir tai sakau rimtai. Pirmojo epizodo scena, kurioje šimtai vėžlių lipa ant kranto, yra tiesiog hipnotizuojanti. Tačiau ir čia yra tas pats dvigubas poveikis – grožis ir skausmas kartu, nes filmas neslėpia, kad daugelis šių vietų ir rūšių yra pavojuje.
Patarimas žiūrovui: Pradėkite nuo „A Life on Our Planet” – tai puiki įžanga į Attenborough’o kūrybą ir į gamtos dokumentikos žanrą apskritai. Jis trunka tik 83 minutes, bet paliks įspūdį ilgam.
Mažiau žinomi, bet tikrai verti dėmesio filmai
Populiariausi filmai dažnai gauna daugiausiai dėmesio, bet gamtos dokumentikos pasaulyje yra tikrų perlų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nepasiekė plačios auditorijos. Štai keletas, kuriuos tikrai verta surasti.
„Microcosmos” (1996) yra prancūzų režisierių Claude’o Nuridsany ir Marie Pérennou kūrinys, kuris pakeitė tai, kaip galima filmuoti gamtą. Filmas beveik be komentarų – tiesiog vaizdo ir garso simfonija apie vabzdžių pasaulį. Jie praleido trejus metus kurdami specialią filmavimo įrangą, kad galėtų priartėti prie vabzdžių taip, kaip niekas anksčiau nebuvo. Rezultatas yra kažkas tarp dokumentinio filmo ir meditacijos – žiūrint jį, pasaulis atrodo visiškai kitaip.
„The Ivory Game” (2016, Netflix) yra drąsesnis pasirinkimas – tai filmas apie dramblio kaulo kontrabandą ir kovą su brakonieriavimu. Jis yra labiau trileris nei tradicinis gamtos filmas, bet būtent tai jį daro tokį įtraukiantį. Filmas buvo nominuotas Oskarui ir realiai prisidėjo prie tarptautinių diskusijų apie dramblio kaulo prekybą.
„Virunga” (2014) yra dar vienas Netflix dokumentinis filmas, šį kartą apie Kongo Demokratinės Respublikos Virungos nacionalinį parką ir kovą dėl jo išsaugojimo. Tai filmas apie kalnų gorilas, apie žmones, kurie rizikuoja gyvybe jas saugodami, ir apie tai, kaip politika ir verslo interesai susikerta su gamtos apsauga. Jis laimėjo daugybę apdovanojimų ir yra vienas emociškai stipriausių dokumentinių filmų, kuriuos esu matęs.
„My Octopus Teacher” (2020, Netflix) – šis filmas laimėjo Oskarą ir tapo tikru fenomenu. Pietų Afrikos filmininkas Craig Foster kasmet nardė tame pačiame jūros dumblių miške ir susidraugavo su aštuonkoju. Tai skamba keistai, bet filmas yra tiesiog stebinantis – ir apie gamtą, ir apie žmogų, jo ryšį su gamta, ir apie tai, ką reiškia tikrai pažinti kitą būtybę.
Klimato kaita ekrane: filmai, kurie verčia galvoti
Pastaraisiais metais gamtos dokumentiniai filmai vis dažniau kalba apie klimato kaitą – ir tai yra svarbu, net jei kartais norisi tiesiog mėgautis gražiais vaizdais be sunkių temų. Geri filmai šia tema sugeba suderinti abu dalykus.
„Seaspiracy” (2021, Netflix) sukėlė didžiulį triukšmą – ir ne be reikalo. Filmas kalba apie žvejybos pramonės poveikį vandenynams ir yra gana radikalus savo išvadomis. Kai kurie mokslininkai ginčijo kai kuriuos filmo teiginius, tačiau pagrindinė žinutė – kad pramoninė žvejyba yra viena didžiausių grėsmių vandenynams – yra pagrįsta. Jis verčia galvoti ir, svarbiausia, verčia klausti klausimų.
„2040″ (2019) yra australų režisieriaus Damon Gameau kūrinys, kuris yra neįprastai optimistiškas klimato kaitos tema. Jis ieško sprendimų, o ne tik aprašo problemas – ir tai yra gaivus požiūris. Filmas yra ir asmeniškas (režisierius kalba apie tai, kokį pasaulį nori palikti savo dukrai), ir informatyvus, ir vizualiai gražus.
„Chasing Ice” (2012) yra dokumentinis filmas apie fotografą Jamesą Balogą, kuris praleido kelerius metus fotografuodamas tirpstančius ledynus. Vaizdai yra tiesiog pribloškiantys – ir skausmingi, nes matai, kaip per keletą metų dingsta tai, kas formavosi tūkstančius metų. Tai yra vienas tų filmų, kuris keičia tai, kaip žiūri į pasaulį.
Svarbu žinoti: Kai kurie iš šių filmų gali būti emociškai sunkūs. Tai normalu – tai reiškia, kad jie veikia. Bet jei žiūrite su vaikais, galbūt verta iš anksto pasirinkti, kurie iš jų tinkamiausi pagal amžių.
Kaip gamtos filmai gali įkvėpti jūsų keliones
Vienas geriausių dalykų, kuriuos gali padaryti gamtos dokumentinis filmas, yra suteikti jums kelionės idėją, apie kurią anksčiau nebūtumėte pagalvoję. Kiek žmonių po „Planet Earth” serijos nusprendė aplankyti Islandiją? Kiek po „Blue Planet II” užsiregistravo nardymo kursams? Šie filmai yra puikus kelionių planavimo įrankis – tik kiek netradicinis.
Štai keletas konkrečių ryšių tarp filmų ir kelionių:
- Po „Virunga” – kelionė į Ugandą ar Ruandą stebėti kalnų gorilų. Tai brangus, bet gyvenimą keičiantis patyrimas.
- Po „Blue Planet II” – nardymo kelionė į Raudonąją jūrą, Maldyvus ar Tailandą. Net snorkelingas gali atverti visiškai naują pasaulį.
- Po „Planet Earth II” – safari Kenijoje ar Tanzanijoje. Masajų Mara yra viena tų vietų, kur gamta vis dar atrodo taip, kaip turėtų atrodyti.
- Po „Microcosmos” – tiesiog išeikite į artimiausią mišką ar pievą su gera lupa. Kartais kelionė yra visai šalia.
Svarbu pasakyti ir tai: žiūrėdami šiuos filmus, pradėsite geriau suprasti, kodėl tam tikros vietos yra tokios ypatingos ir kodėl jas verta saugoti. Tai keičia tai, kaip keliaujate – pradedame rinktis atsakingesnius variantus, vengti vietų, kuriose turizmas kenkia gamtai, ir remti tuos, kurie ją saugo.
Kur žiūrėti ir kaip rasti geriausius filmus
Praktinė informacija yra svarbi, todėl trumpai apie tai, kur visa tai rasti. Dauguma šiame straipsnyje minėtų filmų yra prieinami legaliai ir dažnai nemokamai arba su standartine prenumerata.
Netflix turi labai gerą gamtos dokumentikos kolekciją – „Our Planet”, „My Octopus Teacher”, „Seaspiracy”, „The Ivory Game”, „Virunga” – visa tai ten. Jei turite Netflix prenumeratą, jau turite prieigą prie daugybės geriausių filmų.
BBC iPlayer yra privalomas, jei turite galimybę juo naudotis – ten yra visa „Planet Earth” serija, „Blue Planet” serija ir daugybė kitų BBC gamtos dokumentinių filmų. Jei esate Lietuvoje, galbūt reikės VPN, bet tai verta pastangų.
YouTube taip pat yra puikus šaltinis – daugelis BBC filmų yra oficialiai įkelti ten, o „Nature on PBS” kanalas turi šimtus nemokamų gamtos dokumentinių filmų. Taip pat verta pažiūrėti „Smithsonian Channel” ir „National Geographic” kanalus.
Mubi – tai mažiau žinoma platforma, bet jei domitės labiau meniniais dokumentiniais filmais (kaip „Microcosmos”), ten rasite tikrų perlų.
Patarimas: Sukurkite sąrašą filmų, kuriuos norite žiūrėti, ir susiekite juos su kelionių planais. Prieš kelionę į Keniją pažiūrėkite „Planet Earth” epizodą apie Afriką. Prieš kelionę prie jūros – vieną iš „Blue Planet” epizodų. Tai tikrai praturtina kelionės patirtį.
Kai ekranas tampa langu į pasaulį, kurį verta saugoti
Geriausi dokumentiniai filmai apie gamtą daro kažką daugiau nei tik parodo gražius vaizdus. Jie keičia tai, kaip žiūrime į pasaulį – ir tai yra galbūt svarbiausia jų funkcija. Kai matai, kaip aštuonkojis sprendžia problemas, arba kaip banginis motina nešioja mirusį kūdikį, arba kaip per dešimtmetį dingsta ledynas, kuris formavosi tūkstančius metų – tai palieka pėdsaką.
Šie filmai yra ir puiki kelionių įkvėpimo priemonė, ir savotiškas švietimas, ir tiesiog malonumas – nes gamta yra tiesiog neįtikėtinai graži ir įdomi, ir geri filmų kūrėjai sugeba tai perteikti taip, kad net ir žmogus, kuris niekada nebuvo išėjęs į žygį, ima norėti pamatyti pasaulį gyvai.
Jei nežinote, nuo ko pradėti – pradėkite nuo „My Octopus Teacher”. Jis trunka tik 85 minutes, yra „Netflix”, ir garantuoju, kad po jo žiūrėsite į vandenyną visiškai kitaip. O po to – „Planet Earth II”, „Blue Planet II”, ir toliau pagal skonį. Kiekvienas iš šių filmų yra savotiškas bilietas į vietą, kurią galbūt niekada neaplankysite, bet kurią verta žinoti ir suprasti.
Ir galbūt – tik galbūt – po kelių filmų atsidursite naršydami skrydžių kainas į Ruandą ar nardymo kursų tvarkaraščius. Tai irgi yra geras rezultatas.
