Kai miestas užsidega – šviesos festivalių magija
Yra kažkas nepaaiškinamo tame, kai eini tamsia gatve ir staiga – visas pastatas prieš tave tampa gyvas. Šviesos, spalvos, judėjimas. Žmonės sustoja, pakelia telefonus, bet po sekundės nuleidžia juos žemyn, nes supranta: to tiesiog neįmanoma užfiksuoti taip, kaip tai jauti stovėdamas vidury. Šviesos festivaliai – tai vienas iš tų retų dalykų, kurie verčia tave tiesiog būti vietoje, o ne fotografuoti ją.
Pastarąjį dešimtmetį šviesos festivaliai iš nedidelių miestų iniciatyvų virto tikrais tarptautiniais renginiais, kurie pritraukia milijonus lankytojų. Kai kurie iš jų – tokie kaip Amsterdamo „NEMO” ar Liono „Fête des Lumières” – jau seniai tapo svarbesniais turizmo magnetu nei tradiciniai muziejai ar paminklai. Ir tai nestebina. Šviesos festivalis yra demokratiškas: jis vyksta lauke, dažnai nemokamas, prieinamas vaikams ir senjorams, turistams ir vietiniams. Nereikia išankstinio bilietų pirkimo, nereikia žinoti meno istorijos – tiesiog ateini ir jauti.
Šiame straipsnyje – keletas geriausių šviesos festivalių pasaulyje, kuriuos verta įtraukti į savo kelionių sąrašą. Ne tik populiariausių, bet ir tų, kurie tikrai palieka įspūdį.
Lijonas, Prancūzija – festivalių motina
Jei kalbame apie šviesos festivalius, Liono „Fête des Lumières” yra neišvengiama tema. Tai ne tiesiog festivalis – tai keturių dienų miestas-instaliacija, kurioje virš 70 menininkų iš viso pasaulio paverčia Liono gatves, aikštes ir fasadus milžinišku interaktyviu menu. Vyksta kiekvienų metų gruodžio pradžioje ir pritraukia apie 2–3 milijonus lankytojų. Skaičius atrodo neįtikėtinas, kol nepamatai, kaip žmonės srūva per senas Liono gatves kaip upė.
Festivalis turi gilias šaknis – jis kilo iš XVII amžiaus tradicijos, kai gyventojai dėkodavo Mergelei Marijai už miesto išgelbėjimą nuo maro ir dėdavo žvakutes ant palangių. Šiandien žvakutės virto lazeriais ir projekcijomis, tačiau ta pati šiluma liko. Liono gyventojai vis dar deda žvakutes ant savo palangių – tai vienas jaudinančiausių vaizdo, kurį galima pamatyti per festivalį.
Praktinis patarimas: Lione per festivalį viešbučiai užsirezervuoja mėnesiais į priekį. Jei planuoji kelionę, bilietų ir nakvynės ieškokis bent prieš 3–4 mėnesius. Taip pat verta žinoti, kad pirmoji ir paskutinė festivalio naktys paprastai būna mažiau perpildytos nei vidurys – penktadienis ir šeštadienis pritraukia daugiausiai žmonių. Jei gali, atvyk trečiadienį arba sekmadienį.
Amsterdamas ir jo kanalai žiemą
„Amsterdam Light Festival” – tai visiškai kitokia patirtis nei Lionas. Čia nėra vienos centrinės aikštės ar kulminacinio momento. Vietoje to – maršrutas palei kanalus, kuriame instaliacijų galima ieškoti savaitėmis. Festivalis vyksta nuo lapkričio pabaigos iki sausio vidurio, taigi turi laiko. Ir tai, beje, vienas jo privalumų – nereikia skubėti, nereikia viską pamatyti per vieną vakarą.
Amsterdame šviesos festivalio patirtis yra labai intymi. Gali eiti pėsčiomis palei kanalus, gali plaukti laivu – ir tai yra ypatingas būdas pamatyti instaliacijas, nes vandenyje atsispindi šviesos, o tu plaukai tarp jų. Laivų ekskursijos per festivalį yra labai populiarios, todėl vėl – rezervuok iš anksto.
Instaliacijos čia dažnai būna konceptualios, su stipria socialine ar ekologine žinute. Amsterdamo festivalis nėra tik gražios šviesos – tai menas, kuris klausia klausimų. Kai kurios instaliacijų temos per pastaruosius metus: klimato kaita, žmogaus ir gamtos santykis, migracija. Tai gali skambėti sunkiai, bet vizualiai viskas yra labai prieinamas ir įtraukiantis.
Praktinis patarimas: Jei nori plaukti laivu, rezervuok bilietus bent prieš 2–3 savaites. Pėsčiomis maršrutas yra apie 2,5 kilometro – tai visiškai įveikiamas atstumas, bet žiemą Amsterdame gali būti šalta ir drėgna. Apsirengk sluoksniais ir pasiimk vandeniui atsparią striukę. Taip pat verta žinoti, kad kai kurios instaliacijų yra šiek tiek atokiau nuo pagrindinio maršruto – oficiali programa su žemėlapiu padės jų nepraleisti.
Tokijas – kai technologijos tampa menu
Japonija ir šviesos – tai atskira tema. Tokijuje šviesos festivaliai vyksta praktiškai visus metus: žiemą – tradiciniai „illumination” renginiai parkuose ir prekybos centruose, rudenį – „teamLab” tipo interaktyvios instaliacijų, vasarą – hanabi (fejerverkų) festivaliai. Bet jei reikėtų išskirti vieną patirtį, tai būtų „teamLab Borderless” arba „teamLab Planets” – abu Tokijuje.
„teamLab” – tai japonų menininkų kolektyvas, kuris kuria visiškai įtraukiančias skaitmenines instaliacijas. Įeini į kambarį ir esi apsuptas judančių šviesos srautų, gėlių, vandens – viskas reaguoja į tavo judesius, į kitus lankytojus, į garsą. Tai nėra tradicinis „šviesos festivalis” lauke, bet tai yra viena iš įspūdingiausių šviesos meno patirčių, kurią galima turėti.
Tradiciniai Tokijo „illumination” renginiai – tokie kaip Shinjuku Terrace City arba Roppongi Hills – yra labiau komercinio pobūdžio, bet vis tiek gražūs ir labai japoniškai tikslūs. Japonai į šviesos dekoracijas žiūri rimtai: čia nėra atsitiktinai pakabintų lempučių – viskas yra suprojektuota, simetriška, tobula.
Praktinis patarimas: „teamLab” instaliacijoms reikia iš anksto pirkti bilietus internetu – eilės vietoje gali būti labai ilgos, o kartais bilietų tiesiog nebūna. Geriausia aplankyti darbo dienomis ir ne per japonų atostogų sezoną (Golden Week gegužę, Obon rugpjūtį). Tokijo „illumination” renginiai paprastai nemokomi ir atviri visiems.
Berlynas – kai istorija susitinka su šviesa
„Festival of Lights” Berlyne vyksta spalio mėnesį ir tai yra vienas iš tų festivalių, kuris veikia papildomu lygmeniu – kai šviesos projekcijos krenta ant Brandenburgo vartų ar Berlyno katedros, tai nėra tik gražu. Tai yra pokalbis su istorija. Pastatas, kuris matė karą, padalintą miestą, susivienijimą – dabar jis šviečia spalvomis ir tampa kažkuo visiškai kitu.
Berlyno festivalis yra labai demokratiškas ir išsklaidytas po visą miestą. Nėra vieno centro – instaliacijų yra Mitte rajone, Charlottenburg, Prenzlauer Berg. Tai reiškia, kad galima planuoti kelionę pagal savo interesus: jei mėgsti architektūrą – eik prie istorinių pastatų, jei nori šiuolaikesnio meno – ieškokis Friedrichshain rajone.
Festivalis taip pat turi stiprų interaktyvų elementą: kai kurios instaliacijų reaguoja į lankytojus, kai kurias galima valdyti telefonu. Tai labai patinka vaikams, bet, tiesą sakant, suaugusiems irgi.
Praktinis patarimas: Berlynas spalį gali būti šaltas ir lietingas – tai reikia priimti kaip faktą ir atitinkamai apsirengti. Festivalio metu viešasis transportas dirba ilgiau, tad nereikia nerimauti dėl grįžimo namo. Oficiali programa su žemėlapiu yra nemokama ir labai naudinga – pasiimk ją pirmą vakarą.
Singapūras – tropinė šviesa
„iLight Festival” Singapūre yra visiškai kitokia patirtis nei europietiški festivaliai – ir ne tik todėl, kad čia šilta. Singapūras yra miestas, kuris labai rimtai žiūri į tvarumą, ir tai atsispindi festivalyje: dauguma instaliacijų yra sukurtos iš perdirbtų ar ekologiškų medžiagų, o pats festivalis pozicionuoja save kaip tvaraus dizaino platformą.
Festivalis vyksta prie Marina Bay – vienos iš ikonišiausių Singapūro vietų. Vanduo, šiuolaikinė architektūra, tropinė naktis ir šviesos instaliacijų – tai yra vizualiai labai stiprus derinys. Instaliacijų čia būna iš viso pasaulio menininkų, ir dažnai jos yra labai kūrybiškos – ne tik gražios, bet ir su aiškia idėja.
Singapūras kaip kelionių tikslas yra brangus, bet festivalis pats savaime yra nemokamas. Tai reiškia, kad jei jau esi Singapūre – tai yra puikus papildymas bet kokiai kelionei. O jei planuoji specialiai vykti dėl festivalio – vasario–kovo mėnuo yra geras laikas aplankyti miestą apskritai.
Praktinis patarimas: Singapūre vasarį gali lyti – tai tropikai, lietus čia yra greitas ir stiprus, bet paprastai trumpas. Pasiimk kompaktišką skėtį. Festivalio maršrutas yra apie 3 kilometrus ir labai patogiai praeinama – tai geras vakaro pasivaikščiojimas po vakarienės.
Vilnius ir Baltijos šalių šviesos scena
Kalbant apie šviesos festivalius, negalima praleisti to, kas vyksta čia pat – Baltijos šalyse. Vilniaus „Vilnius Light Festival” per pastaruosius kelerius metus tapo tikru tarptautiniu renginiu, kuris pritraukia lankytojus iš visos Europos. Ir tai nėra atsitiktinumas – Vilniaus senamiestis, su savo barokiniais bažnyčių fasadais ir siauromis gatvėmis, yra tiesiog idealus šviesos meno fonas.
Festivalis vyksta vasario mėnesį – tai yra ir privalumas, ir iššūkis. Vasaris Vilniuje gali būti labai šaltas, bet būtent tas šaltis ir tamsa sukuria ypatingą atmosferą. Kai stovi prieš apšviestą Šv. Onos bažnyčią ir kvėpuodamas matai savo kvapą, o aplinkui žmonės stovi ir žiūri – tai yra kažkas labai tikro ir labai lietuviško.
Taip pat verta paminėti Rygos „Staro Riga” festivalį ir Talino „Valgus Tallinnas” – abu yra labai kokybiški renginiai su stipria vietos identiteto jausmu. Baltijos šalių šviesos festivaliai apskritai turi tą savybę, kad jie nėra masiniai turistiniai produktai – tai dar yra kažkas autentiško ir gyvo.
Praktinis patarimas: Vilniaus festivalio metu nakvynė mieste gali kainuoti daugiau nei įprastai – rezervuok iš anksto. Festivalio maršrutas yra senamiestis, tad patogiausia apsistoti kuo arčiau centro. Šiltos kojinės ir vandeniui atsparios batai yra ne prabanga, o būtinybė.
Kaip išsirinkti savo festivalį ir ko tikėtis
Šviesos festivaliai atrodo panašiai tik iš išorės. Iš tikrųjų kiekvienas turi savo charakterį, savo tempą, savo auditoriją. Lionas yra emociškai intensyvus ir labai prancūziškas – su vynu, maistu ir žmonėmis, kurie tikrai džiaugiasi gyvenimu. Amsterdamas yra ramesnis ir labiau konceptualus. Tokijas yra tobulas ir technologiškai stulbinantis. Berlynas yra šiek tiek niūresnis, bet intelektualiai įdomus. Singapūras yra šiltas ir tvarkingai organizuotas.
Prieš renkantis festivalį, verta sau užduoti kelis klausimus: Ar noriu didelio renginio su milijonais žmonių, ar mažesnio ir intymesnio? Ar man svarbu nemokamas įėjimas? Ar turiu vaikų, kuriems reikia prieinamos ir linksmos patirties? Ar noriu derinti festivalį su kitomis tos šalies lankytinomis vietomis?
Taip pat svarbu nepamiršti praktinių dalykų, kurie gali sugadinti net geriausiai suplanuotą kelionę:
- Nakvynę rezervuok kuo anksčiau – per festivalius viešbučiai užpildomi greitai ir kainos kyla
- Apsirengk pagal orą, ne pagal nuotraukas internete – šviesos festivaliai dažnai vyksta žiemą
- Neplauk per daug į vieną vakarą – geriau pamatyti mažiau, bet tikrai pajusti
- Oficialūs žemėlapiai ir programos dažnai yra nemokamos ir labai naudingos
- Savaitės vidurys paprastai yra mažiau perpildytas nei savaitgalis
Šviesos, kurios lieka ilgiau nei nuotraukos
Grįžęs iš šviesos festivalio, dažnai pastebėsi, kad nuotraukos neatspindi to, ką jautei. Telefonas tiesiog negali užfiksuoti to jausmo, kai stovi minioje ir visi kartu žiūrite į tą patį – į kažką gražaus, didingo ir trumpalaikio. Šviesos instaliacija nebus ten rytoj. Miestas grįš į savo kasdienybę. Ir būtent tas trumpalaikiškumas yra dalis to, kas daro šiuos festivalius tokius vertingus.
Šviesos festivaliai primena, kad kelionės nėra tik apie lankytinas vietas ir pažymėtus sąrašus. Kartais geriausias kelionės momentas yra tas, kai tiesiog stovi kažkur, šalta, aplinkui žmonės, ir žiūri į šviesą, kuri daro kažką neįtikėtino su senu pastatu ar kanalu. Nereikia suprasti meno. Nereikia žinoti menininko vardo. Tiesiog žiūrėk.
Ir jei dar nesi buvęs nė viename šviesos festivalyje – tai yra vienas iš tų dalykų, kuriuos tikrai verta ištaisyti artimiausią žiemą. Pradėk nuo artimiausio – galbūt tai bus Vilnius, galbūt Berlynas. O paskui, kai paragausi, suprasite, kodėl žmonės specialiai planuoja keliones į Lioną ar Amsterdamą vien dėl kelių vakarų šviesos.
