Kodėl aktyvus laisvalaikis senjorui – tai ne prabanga, o būtinybė
Yra toks įsitikinimas, kad sulaukus tam tikro amžiaus reikia „nusiraminti”, sėdėti namuose ir žiūrėti televizorių. Galbūt jūsų kaimynė taip ir daro. Bet štai paradoksas – tyrimai rodo visiškai priešingai. Aktyvus laisvalaikis vyresnio amžiaus žmonėms nėra kažkoks priedas prie gyvenimo. Tai vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, kaip gerai jausitės po penkerių, dešimties ar dvidešimties metų.
Kalbame ne apie maratonus ar ekstremalų sportą (nors ir tai – kodėl gi ne, jei norite). Kalbame apie tai, kad gyvenimas sulaukus 60, 70 ar 80 metų gali būti pilnas, įdomus ir kupinas naujų patirčių. Tik reikia žinoti, kur ieškoti ir ką rinktis.
Šiame straipsnyje aptarsime konkrečias pramogų galimybes, pateiksime praktinių patarimų ir galbūt įkvėpsime išbandyti ką nors, apie ką anksčiau net nepagalvojote. Nes laisvalaikis – tai ne tik poilsis. Tai gyvenimo kokybė.
Fizinis aktyvumas: judėjimas, kuris teikia džiaugsmą, o ne kančią
Pirmiausia – atsisakykite minties, kad fizinis aktyvumas senjorui turi atrodyti kaip reabilitacija. Judėjimas gali būti ir malonus, ir naudingas vienu metu. Svarbiausia – rasti tai, kas tinka būtent jums.
Nordinis ėjimas (Nordic walking) – viena populiariausių veiklų tarp vyresnio amžiaus žmonių visoje Europoje. Specialios lazdos padeda paskirstyti apkrovą, sumažina spaudimą keliams ir klubams, o kartu įtraukia viršutinę kūno dalį. Vienas ėjimas parke su lazdomis gali pakeisti visą treniruotę sporto salėje. Ir dar – tai socialinė veikla. Daugelyje Lietuvos miestų veikia nordinio ėjimo grupės, kurios renkasi kelis kartus per savaitę.
Vandenyje – lengviau. Baseinai dažnai siūlo specialias aqua aerobikos grupes senjorams. Vanduo sumažina sąnarių apkrovą iki minimumo, todėl net tie, kuriems skauda kelius ar nugarą, gali judėti laisvai ir be skausmo. Jei dar niekada nebandėte – pabandykite bent kartą. Dauguma žmonių po pirmosios pamokos nori grįžti.
Joga ir tai chi – ne tik madinga, bet ir tikrai veiksminga. Tai chi, kilęs iš Kinijos, yra lėtų, tęstinių judesių praktika, kuri gerina pusiausvyrą, lankstumą ir koncentraciją. Tyrimai rodo, kad reguliari tai chi praktika gali sumažinti kritimų riziką vyresnio amžiaus žmonėms net 45 procentais. Tai rimtas skaičius.
Praktinis patarimas: prieš pradedant bet kokią naują fizinę veiklą, pasitarkite su šeimos gydytoju. Ne todėl, kad judėjimas pavojingas – o todėl, kad gydytojas gali patarti, ko vengti ir ko siekti, atsižvelgdamas į jūsų sveikatos būklę. Tai tiesiog protinga pradžia.
Kelionės ir ekskursijos: pasaulis nesibaigia ties miesto riba
Daugelis senesnio amžiaus žmonių mano, kad kelionės – tai jaunų žmonių privilegija. Kad per sunku, per brangu, per daug rūpesčių. Bet iš tikrųjų – kaip tik atvirkščiai. Senjorų kelionių rinka šiandien yra viena sparčiausiai augančių turizmo segmentų pasaulyje. Kodėl? Nes vyresnio amžiaus žmonės turi tai, ko jauniems trūksta – laiko.
Nereikia skubėti. Galite keliauti lėtai, sustodami kur patinka, neskubėdami prie kito „privalomo” lankytino objekto. Tokios kelionės dažnai būna daug turtingesnės nei intensyvūs turistiniai turai.
Grupinės kelionės senjorams – puikus variantas tiems, kurie nenori keliauti vieni. Lietuvoje veikia kelios kelionių agentūros, specializuojančios senjorų turizme. Jos siūlo pritaikytus maršrutus, lėtesnį tempą, patogesnius viešbučius ir gidus, kurie supranta vyresnio amžiaus keliautojų poreikius.
Vietos ekskursijos – nepakankamai įvertinta galimybė. Ar žinote, kiek įdomių vietų yra Lietuvoje, kurių dar nematėte? Žemaitijos nacionalinis parkas, Dzūkijos kaimo turizmo sodybos, Kuršių nerija ne sezono metu, kai nėra minios turistų – visa tai pasiekiama ir be ilgų skrydžių.
Svarbūs dalykai planuojant kelionę:
- Pasitikrinkite, ar kelionių draudimas apima vyresnio amžiaus asmenis ir jų galimas sveikatos problemas
- Rinkitės viešbučius su liftais ir patogiu priėjimu – tai ne silpnumas, o protingas planavimas
- Neskubėkite – geriau pamatyti mažiau, bet tikrai patirti tai, ką matote
- Pasiimkite visus reikalingus vaistus su atsarga ir receptų kopijas
Kūrybinės veiklos: kai rankos ir protas dirba kartu
Kūrybinės veiklos – tai viena tų sričių, kur amžius tikrai nėra kliūtis. Priešingai – gyvenimo patirtis dažnai padaro kūrybą gilesnę ir autentiškesnę. Ir čia kalbame ne tik apie tapybą ar mezgimą (nors ir tai puikiai tinka).
Fotografija šiandien yra prieinama kaip niekada anksčiau. Šiuolaikinis išmanusis telefonas turi geresnę kamerą nei profesionalūs fotoaparatai prieš dvidešimt metų. Daugelyje miestų veikia fotografijos kursai senjorams – nuo pačių pradmenų iki sudėtingesnių technikų. Fotografija verčia žiūrėti į pasaulį kitaip, ieškoti grožio kasdienybėje. Tai savaime yra terapinė veikla.
Keramika ir puodininkystė – veikla, kuri reikalauja koncentracijos, bet tuo pačiu yra labai meditacinė. Molio jautimas rankose, lėtas sukimosi ratas, forma, kuri pamažu atsiranda iš nieko – tai patirtis, kurią sunku apibūdinti žodžiais. Ir galutinis rezultatas – jūsų rankų darbas, kurį galite dovanoti artimiesiems.
Rašymas – galbūt labiausiai neįvertinta kūrybinė veikla. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių turi nuostabių istorijų – iš savo gyvenimo, iš šeimos praeities, iš laikų, kurių jaunoji karta nebeprisimena. Užrašyti šias istorijas – tai ne tik kūrybinė veikla, bet ir vertingas palikimas. Kai kurie žmonės pradeda rašyti dienoraštį ir atranda, kad tai tampa svarbiausia dienos dalimi.
Muzika – niekada ne per vėlu. Yra žmonių, kurie pradėjo mokytis groti pianinu sulaukę septyniasdešimties. Ir jiems tai teikia neapsakomą džiaugsmą. Muzika stimuliuoja smegenis, gerina atmintį ir suteikia pasiekimo jausmą. Jei visada norėjote mokytis – dabar tinkamas metas.
Socialinis gyvenimas ir bendruomenė: ryšiai, kurie gydo
Vienatvė – viena rimčiausių problemų, su kuriomis susiduria vyresnio amžiaus žmonės. Ir tai nėra tik emocinis diskomfortas. Tyrimai rodo, kad socialinė izoliacija kenkia sveikatai maždaug taip pat, kaip rūkymas. Tai rimta.
Todėl socialinė veikla – tai ne prabanga ar laisvalaikio užpildymas. Tai sveikatos klausimas.
Senjorų klubai ir dienos centrai – daugelyje Lietuvos savivaldybių jie veikia ir siūlo įvairias veiklas: nuo šachmatų iki šokių, nuo rankdarbių iki ekskursijų. Tai puiki vieta susipažinti su žmonėmis, kurie yra panašiame gyvenimo etape ir supranta tuos pačius iššūkius.
Savanorystė – veikla, kuri duoda kur kas daugiau, nei paima. Padėti kitiems – tai vienas galingiausių būdų jaustis reikalingam ir prasmingam. Galima savanoriauti gyvūnų prieglaudoje, bibliotekoje, mokykloje, ligoninėje. Galimybių tikrai netrūksta, o jausmas, kad jūsų laikas ir patirtis kam nors padeda – tai neįkainojama.
Kartų ryšys – labai vertinga patirtis. Jei turite anūkų, praleisti su jais laiką – ne tik malonumas, bet ir abipusė nauda. Bet net jei artimų vaikų ar anūkų nėra, galima dalyvauti programose, kuriose vyresnio amžiaus žmonės bendrauja su jaunimu. Tokios programos veikia kai kuriose mokyklose ir bendruomenių centruose.
Šokiai – atskira kategorija, kuri sujungia fizinį aktyvumą ir socialumą. Liaudies šokiai, tango, valso pamokos – tai ne tik judėjimas, bet ir bendravimas, muzika, ritmas. Daugelyje miestų veikia šokių grupės, specialiai skirtos vyresnio amžiaus žmonėms.
Intelektualinės pramogos: smegenys irgi nori sportuoti
Smegenys, kaip ir raumenys, reikalauja reguliaraus „treniravimo”. Ir čia nereikia jokių specialių programų ar brangių prietaisų. Pakanka tinkamų veiklų.
Knygų klubai – puikus dvigubas smūgis: ir skaitymas, kuris stimuliuoja smegenis, ir socialinis bendravimas. Daugelyje bibliotekų veikia knygų klubai, kuriuose žmonės susitinka aptarti perskaitytų knygų. Diskusija apie knygą dažnai virsta diskusija apie gyvenimą – ir tai yra nuostabu.
Kalbų mokymasis – viena efektyviausių veiklų smegenų sveikatai. Naujos kalbos mokymasis verčia smegenis kurti naujus ryšius, o tai, pasak neurologų, gali atitolinti demencijos simptomus. Ir praktinė nauda akivaizdi – jei planuojate kelionę, žinoti bent kelis žodžius vietine kalba visada praverčia.
Istorija ir genealogija – daugeliui vyresnio amžiaus žmonių labai artima tema. Tyrinėti savo šeimos istoriją, ieškoti senų nuotraukų, dokumentų, susisiekti su tolimais giminaičiais – tai gali tapti tikru hobiu, kuris užima ne tik laiką, bet ir teikia gilų pasitenkinimą. Šiandien yra nemažai internetinių įrankių, padedančių tyrinėti genealogiją.
Šachmatai ir stalo žaidimai – klasika, kuri nesensta. Šachmatai ypač gerai žinomi kaip veikla, palaikanti smegenų veiklą. Bet ir kiti stalo žaidimai – nuo kortų iki modernių strateginių žaidimų – yra puiki pramoga, ypač grupėje.
Technologijos kaip pagalbininkas: internetas nėra tik jaunų žmonių reikalas
Daugelis vyresnio amžiaus žmonių vengia technologijų, manydami, kad tai per sudėtinga arba tiesiog ne jiems. Bet iš tikrųjų – technologijos šiandien gali labai praturtinti laisvalaikį ir padėti išlikti aktyviam.
Vaizdo skambučiai – tai ne technologijų klausimas, tai ryšio klausimas. Susisiekti su vaikais, anūkais ar draugais, gyvenančiais kitame mieste ar šalyje, dabar galima akimirksniu. Ir matyti veidą – tai visai kas kita nei girdėti balsą telefonu.
Internetiniai kursai – šiandien galima mokytis beveik visko internete, dažnai nemokamai. Nuo kalbų iki istorijos, nuo fotografijos iki maisto gaminimo. Platformos kaip YouTube turi tūkstančius mokomųjų vaizdo įrašų lietuvių kalba. Jei turite temą, kuri jus domina – labai tikėtina, kad internete rasite ją nagrinėjančių vaizdo įrašų ar kursų.
Socialiniai tinklai – naudojami protingai, gali būti puiki priemonė palaikyti ryšius ir atrasti bendruomenes pagal interesus. Facebook grupės, skirtos konkretiems hobojams – fotografijai, sodininkyste, kelionėms – tai vietos, kur galima rasti žmonių su panašiais pomėgiais ir gauti patarimų.
Praktinis patarimas: jei technologijos atrodo per sudėtingos, ieškokite pagalbos. Daugelyje bibliotekų ir bendruomenių centrų vyksta kompiuterinio raštingumo kursai senjorams. Ir nebijokite klausti anūkų – jiems dažniausiai malonu padėti, o jums tai puiki proga praleisti laiką kartu.
Kai laisvalaikis tampa gyvenimo būdu: kaip visa tai sujungti
Galbūt skaitydami šį straipsnį pagalvojote – tai įdomu, bet nuo ko pradėti? Nes viena yra žinoti apie galimybes, kita – iš tikrųjų jas išbandyti.
Pradėkite nuo vieno dalyko. Tik vieno. Nesistenkite iš karto pakeisti viso gyvenimo ritmo – tai retai veikia. Pasirinkite vieną veiklą, kuri jums atrodo įdomiausia ar labiausiai pasiekiama, ir išbandykite ją bent mėnesį. Mėnuo – pakankamas laikas suprasti, ar tai jums tinka.
Nepamirškite, kad laisvalaikis turi teikti malonumą. Jei kažkas nepatinka – nereikia kankintis. Pasaulis pilnas galimybių, ir jūsų užduotis – rasti tas, kurios tinka būtent jums. Kažkam tai bus nordinis ėjimas, kažkam – keramikos studija, kažkam – kelionės po Europą ar tiesiog knygų klubas kaimynystėje.
Svarbu ir tai, kad aktyvus laisvalaikis nėra vienišas projektas. Kvieskite draugus, šeimos narius, kaimynus. Kartu bet kokia veikla tampa malonesnė, o motyvacija – stipresnė. Jei draugas žino, kad jūs rytoj einate į nordinio ėjimo grupę kartu – daug sunkiau rasti priežastį likti namuose.
Galiausiai – leiskite sau būti pradedančiuoju. Tai galbūt sunkiausia dalis. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai jaučia spaudimą būti kompetentingais, nes turi didelę gyvenimo patirtį. Bet nauja veikla reiškia, kad pradžioje nieko nemokate – ir tai visiškai normalu. Pradedantysis fotografas daro blogas nuotraukas. Pradedantysis keramikas gadina molį. Pradedantysis šachmatistas pralaimi. Ir tai yra dalis proceso, dalis džiaugsmo.
Aktyvus laisvalaikis vyresnio amžiaus žmonėms – tai ne bandymas apsimesti jaunesniam. Tai tiesiog gyvenimas pilna jėga, tiek, kiek jų yra. O jėgų, kaip rodo daugybė pavyzdžių, dažnai yra kur kas daugiau, nei mes patys manome.
