Kai knygos išeina į gatves
Yra kažkas nepaprastai jaudinančio tame, kai mylimas autorius stovi vos kelių metrų atstumu nuo tavęs ir skaito ištrauką iš knygos, kurią tu pats skaitei vienišą žiemos vakarą. Literatūros festivaliai Europoje jau seniai nėra vien tik akademiniai susibūrimai intelektualams su akiniais. Tai tikri kultūriniai įvykiai, kuriuose susitinka skaitytojai, rašytojai, leidėjai, vertėjai ir tiesiog žmonės, kuriems patinka geras pasakojimas. Ir Europa čia tikrai neskursta – nuo Reikjaviko iki Stambulo, nuo Edinburgo iki Lisabonos, kiekvienais metais vyksta dešimtys festivalių, kurie pritraukia šimtus tūkstančių lankytojų.
Jei esi iš tų, kurie planuodami atostogas pirmiausia žiūri ne į paplūdimius, o į kultūros renginių kalendorių – šis straipsnis skirtas tau. Čia rasi ne sausą sąrašą su datomis, o tikrą pasakojimą apie tai, kas šiuos festivalius daro ypatingus, kodėl verta juos aplankyti ir kaip iš tokios kelionės išspausti maksimumą.
Edinburgo tarptautinis knygų festivalis – didžiausias pasaulyje
Jeigu literatūros festivalių pasaulyje egzistuoja kažkas panašaus į olimpines žaidynes, tai yra Edinburgo tarptautinis knygų festivalis. Kiekvienų metų rugpjūtį Škotijos sostinė tiesiogine prasme virsta knygų miestu. Festivalis vyksta Charlotte Square sode, kur išdygsta daugybė palapinių, kuriose per dvi savaites įvyksta daugiau nei 800 renginių. Aštuoni šimtai. Tai nėra klaida.
Festivalis įkurtas 1983 metais ir per tuos dešimtmečius tapo tikru kultūriniu fenomenu. Čia kalbėjo J.K. Rowling, Salman Rushdie, Toni Morrison, Margaret Atwood ir dar šimtai kitų autorių, kurių knygos stovi tavo lentynoje. Bet tai, kas Edinburgą išskiria iš kitų, yra atmosfera. Miestas rugpjūtį ir taip kunkuliuoja – tuo pačiu metu vyksta Edinburgo Fringe festivalis, karinis tattoo, meno festivalis. Viskas susilieja į vieną didžiulį kultūrinį šventę, kurioje net eilinė kava kavinukėje gali virsti įdomia pažintimi su rašytoju iš Argentinos ar leidėju iš Japonijos.
Praktinis patarimas: Bilietai į populiariausias paskaitas ir diskusijas išparduodami labai greitai – kartais per kelias valandas po to, kai atidaroma registracija. Programą paprastai skelbia gegužės pabaigoje, tad verta sekti festivalio svetainę ir iš karto registruotis. Nakvynę Edinburge rugpjūtį taip pat reikia rezervuoti iš anksto – miestas būna pilnas iki kraštų, o kainos kyla smarkiai. Jei nori sutaupyti, apsvarstyk apgyvendinimą Leith rajone ar net Glasgove – traukinys iš Glasgovo iki Edinburgo važiuoja apie 50 minučių.
Hay-on-Wye – miestelis, kuris tapo knygų sostine
Hay-on-Wye yra mažas miestelis Velse, prie Anglijos sienos, kuriame gyvena gal kokie pusantro tūkstančio žmonių. Ir šiame miestelyje yra daugiau nei dvidešimt antikvarinių knygynų. Tai nėra atsitiktinumas – Hay-on-Wye ilgainiui tapo savotišku knygų kulto vieta, o nuo 1988 metų čia kasmet gegužės pabaigoje vyksta Hay festivalis, kurį Billas Clintonas kadaise pavadino „pasaulio minties Vudstoku”.
Hay festivalis yra kiek kitoks nei Edinburgas. Jis mažesnis, intymesnis, labiau orientuotas į diskusijas ir idėjų mainus. Čia ne tik literatūra – politika, mokslas, filosofija, muzika, komedija. Tai vieta, kur galima ryte klausytis nobelisto kalbos apie klimato kaitą, po pietų dalyvauti diskusijoje apie dirbtinį intelektą, o vakare – klausytis gyvo muzikos pasirodymo. Festivalio aplinka yra tikrai ypatinga: palapinės ir paviljonai išdėstyti tarp žalių Velso kalvų, oras (jei pasiseka su oru – o Velse tai nėra garantuota) kvepia žole, o aplinkui – tos pačios knygynų eilės, kuriose galima praleisti valandas.
Festivalis taip pat turi filialus kitose šalyse – Kolumbijoje, Ispanijoje, Meksikoje, Kenijoje. Bet originalas Velse išlieka ypatingas. Čia galima sutikti autorius neformalioje aplinkoje, nes miestelis tikrai mažas ir visi vaikšto tais pačiais takeliais.
Ką verta žinoti: Hay-on-Wye yra gana sunkiai pasiekiamas viešuoju transportu. Artimiausias didesnis miestas yra Herefordas, iš kurio važiuoja autobusas, bet jis nevažiuoja dažnai. Daugelis lankytojai atvyksta automobiliu. Jei planuoji savaitgalio kelionę, apsvarstyk nakvynę pačiame Hay-on-Wye arba aplinkinėse fermose, kurios siūlo B&B apgyvendinimą – tai tikrai ypatinga patirtis.
Berlyno literatūros festivalis – daugiakalbė Europos širdis
Berlynas yra miestas, kuris visada turėjo ypatingą santykį su žodžiu – tiek rašytu, tiek sakytu. Galbūt todėl Berlyno tarptautinis literatūros festivalis, vykstantis rugsėjo mėnesį, yra vienas labiausiai daugiakalbių Europoje. Čia autoriai skaito savo kūrinius originalo kalba, o vertėjai verčia į vokiečių ar anglų – tai sukuria nepaprastą patirtį, kai gali girdėti arabų, japonų, suahilių ar lietuvių kalbos skambesį ir tuo pačiu suprasti, apie ką kalbama.
Festivalis orientuotas į pasaulinę literatūrą plačiąja prasme. Čia ypač daug dėmesio skiriama autorių iš Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos, kurių knygos dažnai nepasiekia Vakarų Europos skaitytojų. Tai vieta, kur galima atrasti rašytojus, apie kuriuos dar niekas nekalbėjo, bet po kelerių metų jie gaus Nobelio premiją. Festivalis vyksta įvairiose Berlyno vietose – teatruose, bibliotekose, kultūros centruose, o tai leidžia kartu pažinti ir patį miestą.
Berlynas kaip kelionės tikslas yra tikrai patrauklus – miestas pilnas istorijos, puikių muziejų, neįtikėtinos gastronomijos ir gyvos kultūros scenos. Literatūros festivalis yra puiki proga aplankyti miestą tada, kai jis nėra perpildytas vasaros turistų.
Praktinis patarimas: Daugelis Berlyno literatūros festivalio renginių yra nemokami arba labai pigūs. Programa skelbiama festivalio svetainėje, ir verta iš anksto sudaryti savo asmeninį tvarkaraštį, nes renginiai vyksta vienu metu skirtingose vietose. Berlyno viešasis transportas yra puikus, tad judėti po miestą nesunku.
Reikjaviko literatūros festivalis – šiaurės šviesos ir žodžiai
Islandija yra šalis, kurioje knygų leidyba vienam gyventojui yra didžiausia pasaulyje. Islandai skaito. Daug. Ir tai nėra stereotipas – tai statistika. Todėl nenuostabu, kad Reikjavike vykstantis literatūros festivalis, žinomas kaip Iceland Noir (nors tai tik viena jo dalis), yra tikras kultūrinis įvykis šioje nedidelėje šalyje.
Iceland Noir festivalis, vykstantis lapkritį, iš pradžių buvo orientuotas į kriminalinę literatūrą – žanrą, kuriame skandinavai yra tikri meistrai. Tačiau laikui bėgant festivalis išsiplėtė ir dabar apima platesnį literatūros spektrą. Lapkritis Islandijoje – tai tamsa, vėjas, galbūt sniegas, ir šiaurės pašvaistė. Tokia aplinka knygų diskusijoms yra tiesiog tobula. Renginiai vyksta mažuose Reikjaviko baruose, kavinėse, bibliotekose – viskas labai artima, labai intymi.
Kelionė į Islandiją literatūros festivalio proga yra puiki idėja dar ir todėl, kad lapkritis – tai vienas geriausių mėnesių šiaurės pašvaistei stebėti. Galima derinti dvi aistras viename – knygas ir gamtos stebuklus.
Svarbu žinoti: Islandija nėra pigi kelionės kryptis. Maistas, nakvynė, transportas – viskas kainuoja daugiau nei Vakarų Europoje. Tačiau festivalio bilietai dažnai yra prieinamo kainos, o kai kurie renginiai – nemokami. Planuojant kelionę verta ieškoti ankstyvų skrydžių pasiūlymų – Reikjavikas yra gerai sujungtas su daugeliu Europos miestų.
Lisabonos knygų mugė – tradicija, kuri tapo šventė
Lisabonos knygų mugė (Feira do Livro de Lisboa) yra viena seniausių tokio pobūdžio renginių Europoje – ji vyksta nuo 1930 metų. Kiekvieną pavasarį, gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, Eduardo VII parke išdygsta šimtai knygynų paviljonų, ir miestas tiesiogine prasme ateina čia pasivaikščioti, pavartyti knygas, susitikti su autoriais ir tiesiog praleisti laiką.
Tai, kas Lisabonos mugę išskiria iš kitų, yra jos demokratiškumas. Čia nėra jokio elitizmo – ateina šeimos su vaikais, pensininkai, studentai, turistai. Knygas perka visi. Autorių susitikimai su skaitytojais vyksta atvirose erdvėse, ir kartais prie stalo su rašytoju sėdi tik keletas žmonių – tai sukuria nepaprastai intymią atmosferą.
Lisabona pati savaime yra nuostabi kelionės kryptis – saulėtas miestas su fado muzika, puikiais vynais, jūros vėju ir nuostabiu mastu. Knygų mugė gegužę sutampa su puikiu oru ir dar ne tokiu didžiuliu turistų srautu kaip vasarą. Tai galbūt geriausias laikas aplankyti Portugaliją.
Rekomendacija: Jei esi knygų mėgėjas, bet ne portugališkos literatūros žinovas – tai puiki proga susipažinti. Mugėje dažnai būna specialūs stendai su knygomis anglų kalba, o taip pat galima rasti vertimų į kitas kalbas. Pasinaudok proga ir nusipirk kokį nors Fernando Pessoa tomą – skaityk jį sėdėdamas Lisabonos kavinėje. Geriau to nepadarysi.
Mažiau žinomi, bet verti dėmesio
Europa pilna mažesnių literatūros festivalių, kurie nėra tokie garsūs, bet dažnai yra ne mažiau įdomūs. Keletas, kuriuos verta žinoti:
Mantovos literatūros festivalis Italijoje – vyksta rugsėjį šiame nuostabiame Renesanso mieste Lombardijoje. Renginiai vyksta istoriniuose rūmuose, piazzose, bažnyčiose. Italų literatūra čia derinama su tarptautiniais autoriais, o pats miestas yra UNESCO paveldas. Mantova yra nedidelė, tad festivalis sukuria tikrai ypatingą atmosferą.
Geteborgo knygų mugė Švedijoje – vyksta spalį ir yra didžiausia Skandinavijoje. Tai labiau profesionali mugė nei festivalis, bet atvira ir plačiajai publikai. Čia galima susipažinti su skandinaviška literatūra, kuri pasaulyje labai populiari – nuo kriminalinių romanų iki vaikų knygų.
Krokuvos knygų mugė Lenkijoje – Lenkija turi gyvą literatūros tradiciją ir tai atsispindi šioje mugėje, kuri vyksta gegužį. Krokūva pati savaime yra vienas gražiausių Europos miestų, tad kelionė čia bet kokiu pretekstu yra gera idėja.
Thessaloniki Book Fair Graikijoje – vyksta lapkritį Graikijos antrajame pagal dydį mieste. Mažiau žinomas tarptautiniams turistams, bet labai gyvas ir autentiškas renginys, kuriame galima pajusti tikrą graikų kultūros pulsą.
Kaip paversti literatūros festivalį tikra kelione, o ne tik renginiu
Literatūros festivalis gali būti tik viena kelionės dalis – ir tai yra geriausias būdas jį patirti. Verta planuoti kelionę taip, kad festivalis būtų centras, aplink kurį sukasi kiti įspūdžiai.
Pirma, skaityk prieš važiuodamas. Jei žinai, kad festivalyje kalbės konkretus autorius – perskaityk bent vieną jo knygą. Tai visiškai pakeičia patirtį. Kai sėdi salėje ir klausaisi žmogaus, kurio žodžiai tau jau pažįstami, atsiranda kažkoks ypatingas ryšys.
Antra, neužsidaryk festivalio erdvėje. Geriausi literatūros festivaliai vyksta įdomiuose miestuose, ir gaila praleisti visą laiką palapinėse ar salėse. Ryte – miestas, po pietų – festivalis, vakare – vėl miestas. Toks ritmas yra idealus.
Trečia, kalbėkis su žmonėmis. Literatūros festivaliai pritraukia įdomius žmones – skaitytojus, rašytojus, vertėjus, leidėjus. Eilė prie kavos ar suoliukas parke gali tapti pradžia įdomaus pokalbio. Nebijok klausti, kuo žmogus domisi, ką šiuo metu skaito.
Ketvirta, nusipirk knygą. Tai skamba akivaizdžiai, bet daug žmonių ateina į literatūros festivalius ir išeina tuščiomis rankomis. Nusipirk knygą – geriausia, jei autorius ją pasirašys. Tai bus geriausias suvenyras iš kelionės.
Kai paskutinis puslapis dar neparašytas
Literatūros festivaliai yra kažkas daugiau nei tik renginiai. Jie primena, kad knygos nėra vienišas užsiėmimas – jos jungia žmones, sukuria bendruomenes, atidaro duris į pasaulius, kurių kitaip niekada nepamatytum. Kai stovi Edinburgo Charlotte Square sode ir aplink tave šimtai žmonių laiko knygas rankose, kai Hay-on-Wye miestelio gatvelėse sutinki autorių, kurio kūrybą myli, kai Lisabonos parke vaikas perka pirmą savo gyvenime knygą – supranti, kad literatūra yra gyva. Ji nėra tik bibliotekų lentynose.
Europa siūlo nuostabią įvairovę tokių patirčių – nuo didžiulių tarptautinių festivalių iki mažų, intymių susitikimų mažuose miesteliuose. Kiekvienas iš jų turi savo charakterį, savo atmosferą, savo istoriją. Ir kiekvienas iš jų yra puiki priežastis supakuoti lagaminą, įsidėti į rankinę knygą (arba įkrauti e-skaityklę, jei esi iš tų žmonių) ir leistis į kelionę. Nes geriausios kelionės yra tos, kurios prasideda nuo istorijos – ir baigiasi nauja.
