Kodėl nardymas – ne tik hobis, o visas pasaulis po vandeniu
Jei bent kartą gyvenime snorkeliavote ir žiūrėjote į koralų rifą ar žuvų būrį, tikriausiai pagalvojote: o kaip ten atrodo iš tikrųjų, giliau? Nardymas su kvėpavimo aparatu – tai visiškai kitas lygmuo. Tai ne tik sportas ar pramoga, tai savotiškas teleportavimasis į kitą dimensiją, kur garsai nutyla, gravitacija tarsi išnyksta, o aplinka tampa tokia svetima ir kartu tokia patraukli, kad norisi ten likti kuo ilgiau.
Bet prieš nerdant į gilumą – pirmiausia reikia išmokti. Ir čia prasideda klausimai: kur eiti, kokius kursus rinktis, ar tai saugu, kiek kainuoja, ar tikrai man tai tinka? Šiame straipsnyje bandysime atsakyti į viską – nuo pirmojo žingsnio iki to momento, kai jau galėsite drąsiai planuoti nardymo kelionę į Raudonąją jūrą ar Tailandą.
Nardymo sertifikavimo sistemos: PADI, SSI ir kiti – kas yra kas
Pirmiausia reikia suprasti, kad nardymo mokymai nėra kažkokia viena standartizuota sistema. Pasaulyje veikia kelios pagrindinės organizacijos, kurios išduoda tarptautiniu mastu pripažįstamus sertifikatus. Ir ne, jie nėra vienodi – kiekviena organizacija turi savo metodiką, kainodarą ir stilių.
PADI (Professional Association of Diving Instructors) – bene didžiausia ir labiausiai žinoma organizacija pasaulyje. Jų sertifikatai pripažįstami praktiškai visur – nuo Maldyvų iki Meksikos. PADI kursai yra gerai struktūrizuoti, medžiaga prieinama internetu, o instruktorių tinklas milžiniškas. Jei planuojate nardyti skirtingose šalyse ir norite, kad jūsų kortelė visur būtų priimta be klausimų – PADI yra patikimas pasirinkimas.
SSI (Scuba Schools International) – rimtas PADI konkurentas, kuris pastaruoju metu labai aktyviai plečiasi. Jų sistema šiek tiek lankstesnė, o mokymo medžiaga taip pat prieinama skaitmeniniame formate. Kai kurie nariai teigia, kad SSI kursai yra šiek tiek prieinamesni kaina, tačiau tai labai priklauso nuo konkrečios mokyklos ir šalies.
CMAS (Confédération Mondiale des Activités Subaquatiques) – Europos kilmės organizacija, labiau paplitusi Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje ir kai kuriose Rytų Europos šalyse. Jų sistema paremta žvaigždučių sistema (1–3 žvaigždutės), o ne laipsnių pavadinimai kaip PADI. Lietuvoje CMAS sertifikatai taip pat gana dažni.
Praktinis patarimas: jei jau turite sertifikatą iš vienos organizacijos ir norite tęsti kitos organizacijos kursus – dažniausiai galima gauti kreditų ir nepradėti nuo nulio. Tačiau visada pasitikrinkite konkrečioje mokykloje, nes taisyklės gali skirtis.
Open Water – pirmasis sertifikatas: ką jis duoda ir ko iš tikrųjų išmoksite
Open Water Diver (arba OWD) – tai bazinis nardymo sertifikatas, kurį gauna absoliuti dauguma pradedančiųjų. Jis leidžia nardyti iki 18 metrų gylio su kitu sertifikuotu nardu. Skamba paprastai, bet tai yra tikras pasiekimas, nes norint jį gauti, reikia išmokti nemažai dalykų.
Kursas paprastai susideda iš trijų dalių:
- Teorija – fizikos pagrindai (slėgis, tūris, šviesa po vandeniu), fiziologiniai aspektai (dekompresija, azoto narkozė, barotrauma), įrangos principai ir saugos taisyklės. Dauguma organizacijų šią dalį siūlo atlikti internetu arba per programėlę – tai labai patogu, nes galite mokytis savo tempu.
- Baseino arba kontroliuojamos aplinkos pratimai – čia mokotės naudotis įranga, kvėpuoti po vandeniu, valdyti plūdrumą, išimti ir uždėti reguliatorių po vandeniu, reaguoti į įvairias situacijas. Tai pati svarbiausia dalis, nes čia formuojasi jūsų instinktai.
- Atviro vandens nardymai – paprastai 4 nardymai jūroje, ežere ar kitame atviro vandens telkinyje, kur pritaikote viską, ko išmokote baseine.
Visas kursas trunka nuo 3 iki 5 dienų, jei mokotės intensyviai. Kai kurie žmonės renkasi išskaidyti kursą – teoriją ir baseiną atlikti namuose, o atviro vandens nardymus – atostogų metu šiltoje jūroje. Tai vadinama „Referral” sistema ir yra labai populiaru tarp lietuvių, kurie nenori mokytis šaltame Baltijos jūros vandenyje.
Svarbu žinoti: Open Water sertifikatas neturi galiojimo termino. Tačiau jei ilgai nenardėte – rekomenduojama atlikti „Scuba Review” arba „ReActivate” programą, kad atgautumėte įgūdžius ir pasitikėjimą.
Kur Lietuvoje galima išmokti nardyti
Lietuvoje nardymo mokyklų nėra tiek daug, kiek, tarkime, Ispanijoje ar Egipte, bet pasirinkimas vis dėlto yra. Didžioji dalis veikiančių mokyklų koncentruojasi Vilniuje ir Kaune, nors kai kurios siūlo išvažiuojamuosius kursus ar organizuoja mokymus Palangoje ar Kuršių mariose.
Vilniuje veikia keli nardymo centrai, kurie siūlo tiek PADI, tiek SSI, tiek CMAS kursus. Teorijos ir baseino dalis paprastai vyksta mieste, o atviro vandens nardymai – arba Lietuvos ežeruose (Plateliai, Dusios ežeras, Rėkyva), arba organizuojamos kelionės į Turkiją, Egiptą ar Kroatiją.
Keletas praktinių patarimų renkantis mokyklą Lietuvoje:
- Pasitikrinkite instruktoriaus kvalifikaciją – jis turi turėti aktyvų instruktoriaus statusą pasirinktoje organizacijoje. PADI svetainėje galima patikrinti bet kurio instruktoriaus numerį.
- Paklauskite, kiek žmonių būna grupėje. Idealiai – ne daugiau kaip 4–6 žmonės vienam instruktoriui baseine ir 4 atvirame vandenyje.
- Pasiteiraukite, kokia įranga naudojama – ar ji moderni, ar reguliariai tikrinama.
- Nepasirinkite mokyklos vien dėl mažiausios kainos. Nardymas – saugumo reikalaujantis sportas, ir taupyti čia nėra geriausia idėja.
Kaina Lietuvoje už pilną Open Water kursą svyruoja nuo 350 iki 600 eurų, priklausomai nuo organizacijos, mokyklos ir to, ar įskaičiuota įranga bei kelionė į atvirą vandenį. Kai kurios mokyklos siūlo nuolaidas, jei registruojatės kartu su draugu ar grupėje.
Nardymo kursai atostogų metu: kodėl tai gali būti geriausia idėja
Daugelis žmonių pirmą kartą nardo ne Lietuvoje, o atostogų metu – Egipte, Tailande, Maldyvuose ar Kroatijoje. Ir tai visiškai suprantama: mokytis nardyti šiltame, skaidriame vandenyje, kur iš karto matote spalvingus rifus ir žuvis, yra nepalyginamai įdomiau nei baseine ar drumstame ežere.
Egiptas (Šarm el Šeichas, Hurgada) – bene populiariausia vieta lietuviams pradėti nardyti. Čia kursai labai prieinami kaina (Open Water gali kainuoti 200–300 eurų), vanduo šiltas, matomumas puikus, o nardymo mokyklų – daugybė. Raudonoji jūra yra viena geriausių vietų pasaulyje pradedantiesiems dėl ramaus vandens ir neįtikėtino biologinės įvairovės.
Tailandas (Ko Tao sala) – pasaulinė nardymo mokymų sostinė. Ko Tao yra žinoma kaip vieta, kur išduodama daugiausia PADI sertifikatų pasaulyje. Čia kursai taip pat labai prieinami, o atmosfera – atsipalaidavusi ir draugiška. Jei planuojate ilgesnę kelionę po Pietryčių Aziją, Ko Tao yra puiki vieta gauti sertifikatą.
Kroatija – puikus pasirinkimas tiems, kas nenori skristi toli. Adrijos jūra nėra tokia šilta kaip Raudonoji, bet matomumas geras, o nardymo mokyklų pakrantėje – nemažai. Dubrovniko, Splito ar Hvaro apylinkėse galima rasti kokybiškų kursų.
Maldyvai ir Indonezija (Balis) – jei jau turite sertifikatą ir norite tobulinti įgūdžius arba gauti aukštesnio lygio kvalifikaciją, šios vietos siūlo tiesiog neįtikėtinas nardymo sąlygas. Tačiau pradedantiesiems čia gali būti sudėtingiau dėl srovių ir gylio.
Svarbus patarimas: jei planuojate gauti sertifikatą atostogų metu, iš anksto atlikite teorijos dalį internetu. Tai sutaupys brangaus atostogų laiko ir leis daugiau laiko praleisti vandenyje, o ne klasėje.
Ką daryti po Open Water: tolimesni žingsniai
Gavę pirmąjį sertifikatą, daugelis žmonių supranta, kad nori daugiau. Ir čia prasideda tikrasis nardymo kelias – specializacijos, aukštesni lygiai, unikalios patirtys.
Advanced Open Water (AOW) – logiškas kitas žingsnis. Šis kursas leidžia nardyti iki 30 metrų gylio ir apima 5 specialybių nardymus: giluminis nardymas, navigacija po vandeniu, ir dar trys pagal jūsų pasirinkimą (naktinis nardymas, nardymas su srovėmis, fotografija po vandeniu ir t.t.). AOW kursas paprastai trunka 2–3 dienas.
Rescue Diver – daugelio nardytojų mėgstamiausias kursas, nors jis ir reikalauja daugiausiai pastangų. Čia mokotės atpažinti ir valdyti pavojingas situacijas, padėti kitiems nardytojams, atlikti gelbėjimo procedūras. Šis kursas keičia požiūrį į nardymą – tampate atsakingesni ir labiau pasitikintys savimi.
Specialybių kursai – čia pasirinkimas beribis. Nardymas urveliuose (cave diving), nardymas su nuotėkiais (wreck diving), nardymas po ledu, fotografija po vandeniu, nardymas su nitrox (praturtintu oru), sidemount konfigūracija… Kiekviena specialybė atidaro naujas galimybes ir naujas nardymo vietas.
Divemaster ir instruktoriaus kursai – jei nardymas tapo aistra ir norite tai paversti profesija ar bent jau rimtu hobiu, galite siekti Divemaster statuso. Tai pirmasis profesionalaus lygio laipsnis, leidžiantis dirbti su nardytojais kaip gidas. Instruktoriaus kursas – jau tikras įsipareigojimas, tačiau jis atidaro duris dirbti nardymo mokyklose visame pasaulyje.
Saugumas ir mitai apie nardymą: ką reikia žinoti prieš pirmą kartą
Nardymas turi reputaciją pavojingo sporto, tačiau statistiškai jis yra saugesnis nei daugelis kasdienių veiklų. Žinoma, tai nereiškia, kad galima ignoruoti saugos taisykles – priešingai, būtent jų laikymasis ir daro nardymą saugiu.
Keli dažniausi mitai ir tiesa apie juos:
Mitas: „Reikia mokėti puikiai plaukti” – iš tikrųjų pakanka vidutinių plaukimo įgūdžių. PADI reikalauja, kad galėtumėte nuplaukti 200 metrų be laiko limito ir 10 minučių plūduriuoti vandenyje. Tai tikrai nėra olimpinis standartas.
Mitas: „Nardymas labai brangus” – pradžioje tikrai reikia investicijos į kursus, tačiau ilgainiui tai nėra brangesnis hobis nei, tarkime, slidinėjimas. Savo įrangą pirkti nebūtina – daugelis nardytojų visą gyvenimą nuomojasi.
Mitas: „Tai pavojinga dėl ryklių” – rykliai iš tikrųjų yra vienas iš gražiausių dalykų, kuriuos galima pamatyti nardant. Jie beveik niekada nekelia grėsmės nardytojams. Statistiškai kur kas pavojingiau yra vairuoti automobilį.
Tikri saugos aspektai, kuriuos reikia žinoti:
- Niekada nenardykite vieni – tai pagrindinė taisyklė.
- Kylant į paviršių negalima skubėti – dekompresijos liga yra rimta, bet visiškai išvengiama, jei laikotės kylimo greičio taisyklių.
- Prieš nardymą negalima skraidyti lėktuvu bent 12–24 valandas (priklausomai nuo nardymo gylio ir skaičiaus).
- Jei jaučiatės blogai, pavargę ar nesveiki – geriau praleisti nardymą. Tai nėra silpnumo ženklas, tai protingas sprendimas.
- Reguliariai tikrinkite savo įrangą ir niekada nenardykite su abejotinos būklės prietaisais.
Kai po vandeniu tampi savimi: mintys tiems, kurie dar svyruoja
Nardymas – tai vienas tų dalykų, apie kuriuos sunku pasakyti, koks jis yra, kol pats neišbandai. Galima aprašyti techninius aspektus, kursų struktūrą, kainas ir sertifikatus – ir visa tai svarbu. Bet tikroji priežastis, kodėl milijonai žmonių visame pasaulyje nardo, yra kažkas kita.
Tai tas jausmas, kai pirmą kartą nuplaukiate virš koralų rifo ir suprantate, kad po jumis yra visas pasaulis, apie kurį anksčiau tik žiūrėjote dokumentiniuose filmuose. Tai tyla – tokia gili ir pilna, kokios niekur kitur nerasite. Tai momentas, kai išmokstate valdyti plūdrumą ir tiesiog kabate vandenyje, nejudėdami, stebėdami, kaip pro jus praplaukia vėžlys ar ryklys-banginis.
Jei dar svyruojate, ar verta pradėti – atsakymas beveik visada yra taip. Pradėkite nuo „Discover Scuba Diving” – tai vienos dienos patirtis be jokių įsipareigojimų, kurią siūlo beveik visos nardymo mokyklos. Tai leidžia pajusti, ar nardymas jums tinka, prieš investuojant į pilną kursą.
Ir jei po to pirmojo nardymo išlipsite iš vandens su šypsena nuo ausies iki ausies – sveikiname, ką tik radote naują aistrą. Pasaulis po vandeniu laukia.
