Pradžia / Kultūra, teatras ir menas / Kaip pradėti fotografuoti: patarimai pradedantiesiems

Kaip pradėti fotografuoti: patarimai pradedantiesiems

Fotoaparatas rankose – ir kas toliau?

Kažkas padovanojo fotoaparatą. Arba tiesiog nusipirkai sau, nes seniai norėjai. O gal tiesiog pavargai nuo telefono nuotraukų ir nori kažko daugiau. Kad ir kaip ten būtų – dabar stovi su kamera rankose ir galvoji: nuo ko čia pradėti? Mygtukai, režimai, ISO, diafragma… Skamba kaip kita kalba, tiesa?

Nesijaudink. Visi, kurie šiandien daro nuostabias nuotraukas, kažkada stovėjo lygiai toje pačioje vietoje. Skirtumas tik tas, kad jie pradėjo. Šis straipsnis – ne techninis vadovėlis su formulėmis ir lentelėmis. Tai tiesiog draugiška ranka, kuri parodo, kur eiti pirmuosius žingsnius, kad fotografavimas taptų malonumu, o ne galvos skausmu.

Automatinis režimas – ne gėda, o pradžia

Pirmiausia – atsikvėpk. Nereikia iš karto šokti į rankinį režimą ir apsimesti, kad viską supranti. Automatinis režimas egzistuoja ne be reikalo. Jis leidžia susipažinti su kamera, pajusti, kaip ji laikoma, kaip kadruojama scena, kaip reaguoja į šviesą – ir visa tai be techninės sumaišties galvoje.

Pradėk nuo to, kad tiesiog fotografuok. Daug. Viską, kas traukia akį – kavos puodelį ant palangės, katę, miegančią ant sofos, gatvę pro langą. Šiame etape svarbu ne technika, o akies lavinimas. Klausk savęs: kodėl ši scena man patinka? Kas joje įdomu? Šviesa? Spalvos? Forma?

Automatinis režimas yra puiki vieta pradėti, bet ilgai jame neužsibūk. Kai pradėsi jausti, kad kamera daro tai, ko tu nori – laikas žengti žingsnį toliau.

Trys skaičiai, kurie keičia viską

Fotografijoje yra tai, kas vadinama ekspozicijos trikampiu. Skamba sudėtingai, bet iš tikrųjų tai tik trys parametrai, kurie kartu nusprendžia, kokia bus tavo nuotrauka – per šviesi, per tamsi ar kaip tik.

ISO – tai jutiklio jautrumas šviesai. Žemas ISO (pvz., 100 ar 200) naudojamas ryškioje šviesoje, aukštas (1600, 3200 ar daugiau) – tamsoje. Bet čia yra vienas „bet”: kuo aukštesnis ISO, tuo daugiau triukšmo (grūdelių) nuotraukoje. Taigi – kiek reikia, tiek ir kelk, bet ne daugiau.

Diafragma – tai skylutė objektyve, per kurią patenka šviesa. Žymima f/skaičiais: f/1.8, f/2.8, f/8, f/16. Ir čia yra vienas iš labiausiai painių dalykų fotografijoje – kuo mažesnis skaičius, tuo platesnė skylutė. Maža diafragma (f/1.8) leidžia daug šviesos ir sukuria tą gražų neryškų foną (bokeh), kurį matai portretuose. Didelė diafragma (f/11, f/16) tinka kraštovaizdžiams, kur nori, kad viskas būtų aštru.

Užrakto greitis – kiek laiko jutiklis yra atidengtas šviesai. 1/1000 sekundės – užšaldo judesį. 1/30 sekundės – gali užfiksuoti judesio suliejimą. Ilgas ekspozicijos laikas (kelios sekundės) – tai šilkinis vanduo krioklių nuotraukose arba žvaigždžių takai naktiniame danguje.

Patarimas: išmok šiuos tris dalykus ne iš knygų, o iš praktikos. Paimk kamerą, eik laukan ir eksperimentuok. Pakeisk vieną parametrą ir žiūrėk, kas keičiasi. Tai geriausia mokykla.

Kompozicija – kaip papasakoti istoriją kadre

Technika – tik pusė reikalo. Galima turėti tobulą ekspoziciją, bet nuotrauka vis tiek gali būti nuobodi. Čia į žaidimą įeina kompozicija – tai, kaip tu išdėstai elementus kadre.

Viena paprasčiausių ir efektyviausių taisyklių – trečdalių taisyklė. Įsivaizduok, kad tavo kadras padalintas į devynias lygias dalis trimis horizontaliomis ir trimis vertikaliomis linijomis. Svarbiausi elementai turėtų būti ne centre, o ties šių linijų susikirtimo taškais. Horizonto linija – ne viduryje, o ant vienos iš horizontalių linijų. Daugelis fotoaparatų turi galimybę įjungti šį tinklelį ekrane – labai rekomenduoju tą padaryti.

Kiti dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

  • Vedančios linijos – kelias, tvora, upė, kurie veda žiūrovo akį į kadro gilumą. Tai sukuria erdvės pojūtį.
  • Rėminimas – naudok natūralius rėmus (langus, arkas, medžių šakas), kad atkreiptum dėmesį į pagrindinį objektą.
  • Paprastumas – kartais mažiau yra daugiau. Jei fone yra per daug chaoso, jis atima dėmesį nuo to, kas svarbiausia.
  • Perspektyva – pakeisk kampą. Atsiklaupk, užlipk aukščiau, pasilenkk į šoną. Tas pats objektas iš skirtingų kampų atrodo visiškai kitaip.

Ir dar vienas dalykas – taisyklės egzistuoja tam, kad jas laužytum. Kai suprasi, kodėl jos veikia, galėsi sąmoningai nuo jų nukrypti ir gauti įdomių rezultatų.

Šviesa – fotografo geriausias draugas (ir priešas)

Fotografija pažodžiui reiškia „rašymas šviesa”. Ir tai nėra tik poetinis posakis – šviesa iš tikrųjų yra viskas. Ta pati scena ryto saulėje ir vidurdienio kaitroje atrodo kaip dvi skirtingos nuotraukos.

Jei fotografuoji lauke, išmok mylėti auksinę valandą – tai laikas maždaug valandą po saulėtekio ir valandą prieš saulėlydį. Šviesa tada yra minkšta, šilta, auksinė. Ji glamonėja veidus, daro kraštovaizdžius magiškus ir apskritai verčia viską atrodyti geriau. Fotografai šią valandą saugo kaip lobį.

Vidurdienio saulė – kita istorija. Ji kieta, atšiauri, sukuria stiprius šešėlius po nosimi ir akimis portretuose. Jei turi fotografuoti vidurdienį, ieškok šešėlio – po medžiu, po stogu, šešėlinėje gatvės pusėje. Difuzinė šviesa debesuotą dieną taip pat gali būti nuostabi – minkšta, lygi, be stiprių šešėlių.

Fotografuodamas patalpose, naudok natūralią šviesą iš lango. Pastatyk objektą šalia lango, bet ne tiesiai prieš jį (nebent nori silueto efekto). Šoninė šviesa iš lango sukuria gražų apimties pojūtį.

Praktinis patarimas: prieš fotografuodamas, sustok ir pažiūrėk, iš kur ateina šviesa. Kaip ji krenta ant tavo objekto? Ar yra šešėliai? Ar galėtum pakeisti savo poziciją ar objekto poziciją, kad šviesa veiktų geriau?

Kokią įrangą iš tikrųjų reikia?

Čia yra viena iš labiausiai paplitusių klaidų tarp pradedančiųjų – galvojimas, kad geresnė kamera = geresnės nuotraukos. Tai ne tiesa. Geriausia kamera yra ta, kurią turi su savimi. Ir geriausia nuotrauka gimsta ne iš brangios įrangos, o iš gero akies, šviesos supratimo ir tinkamo momento.

Vis dėlto, jei jau turi fotoaparatą ar planuoji pirkti, štai keletas praktinių minčių:

Pradedantiesiems puikiai tinka: bet koks veidrodinis (DSLR) ar beveidrodis (mirrorless) fotoaparatas pradedančiojo klasėje. Canon EOS Rebel serija, Nikon D3500, Sony a6000 – visi šie fotoaparatai yra puikūs startui. Jie leidžia augti kartu su tavimi.

Objektyvai: pradžiai pakanka to, kuris ateina su kamera (kit objektyvas, dažniausiai 18-55mm). Kai pajusi, ko trūksta – galvosi apie naujus. Vienas iš geriausių pirkinių pradedančiajam – fiksuoto židinio objektyvas 50mm f/1.8. Jis pigus, aštrus ir moko fotografuoti kojomis (nes negali zuminti).

Ko tikrai nereikia iš pradžių: brangių filtrų, daugybės objektyvų, sudėtingų blykstės sistemų. Pradėk paprastai ir sudėtingink tik tada, kai iš tikrųjų suprasi, ko trūksta.

Ir dar vienas dalykas – telefono kamera šiandien yra stebėtinai gera. Jei dar neturi fotoaparato, neskubėk pirkti. Išmok fotografuoti telefonu – kompoziciją, šviesą, momentą. Šie įgūdžiai persikelią į bet kokią kamerą.

Kaip lavinti akį ir tobulėti greičiau

Fotografija yra vizualinis menas, ir kaip bet kurį meną – ją reikia ne tik praktikuoti, bet ir žiūrėti. Daug žiūrėti.

Ieškokite fotografų, kurių darbai tau patinka, ir analizuok juos. Ne tik „oho, graži nuotrauka”, o giliau – kodėl ji graži? Kaip padėta šviesa? Kokia kompozicija? Koks momentas užfiksuotas? Galima žiūrėti Instagram, 500px, Flickr, Unsplash – ten yra daugybė puikių fotografų darbų.

Keletas konkrečių patarimų, kaip tobulėti greičiau:

  • 365 projektas – fotografuok kiekvieną dieną metus. Tai skamba kaip daug, bet net ir viena nuotrauka per dieną po metų duos neįtikėtiną progresą.
  • Teminiai iššūkiai – savaitę fotografuok tik tekstūras. Kitą savaitę – tik šešėlius. Apribojimas verčia kūrybiškai mąstyti.
  • Peržiūrėk senas nuotraukas – reguliariai grįžk prie senų darbų. Tai geriausias būdas pamatyti, kaip augai.
  • Gauk grįžtamąjį ryšį – dalinkis nuotraukomis su kitais fotografais ir klausk nuomonės. Fotografijų bendruomenės dažnai yra labai palaikančios.
  • Fotografuok tai, kas tau rūpi – geriausi fotografai fotografuoja tai, kas jiems svarbu. Aistra matosi nuotraukose.

Ir nepamirštama taisyklė: nebijok daryti blogų nuotraukų. Kiekvienas profesionalas turi tūkstančius blogų nuotraukų. Skirtumas tik tas, kad jie jų nerodo.

Kai kamera tampa kelionių drauge

Vienas geriausių dalykų fotografijoje – ji keičia tai, kaip matai pasaulį. Kai keliauji su kamera, pradedi pastebėti dalykus, pro kuriuos anksčiau praeidavai nekreipdamas dėmesio. Šviesos žaismą ant senos sienos. Senolės veidą turguje. Vaikų juoką fontano aikštėje.

Kelionių fotografija – tai viena maloniausia fotografijos sričių, ir ji puikiai tinka pradedantiesiems, nes kelionėse viskas yra nauja ir įdomu – net ir paprasčiausi kadrai gali tapti įspūdingais prisiminimais.

Keletas patarimų keliaujantiems fotografams: išeik fotografuoti anksti ryte, kol gatvės dar tuščios ir šviesa graži. Nebijok fotografuoti žmonių – bet visada su pagarba ir, jei reikia, su leidimu. Neapsiribok turistinėmis vietomis – ieškokis šoninių gatvelių, vietinių turgų, paprastų kasdienių scenų. Jos dažnai pasakoja tikresnes istorijas nei perkrautų turistų vietos.

Fotografija ir kelionės – tai tobulas duetas. Viena praturtina kitą. Kamera verčia lėtinti tempą, atidžiau žiūrėti, giliau patirti vietą. O kelionės suteikia fotografijai begalę temų, šviesos, emocijų ir istorijų.

Taigi – pakrauk bateriją, įdėk atminties kortelę, išeik laukan ir pradėk. Tobulos nuotraukos nelaukia tobulo momento – jos gimsta tada, kai tu tiesiog spaudžioji mygtuką. Klaidos? Jos yra ne nesėkmės, o pamokos. Kiekviena neaštri, per tamsi ar blogai kadruota nuotrauka tau kažką pasako. Klausyk jos. Ir fotografuok toliau.