Graikija laukia – bet nuo ko pradėti?
Graikija yra viena iš tų šalių, apie kurią svajoja beveik kiekvienas. Mėlyni kupolai Santorinyje, alyvuogių sodai Kretos pakrantėse, senovinės šventyklos Atėnuose, žvejų kaimeliai, kur laikas tarsi sustojęs. Bet kai ateina momentas iš tikrųjų sėsti ir planuoti kelionę, daugelis žmonių sustoja. Nes Graikija – tai ne viena vieta. Tai šimtai salų, dešimtys regionų, tūkstančiai metų istorijos ir begalė galimybių, kurios vienu metu gali ir žavėti, ir priblokšti.
Geras planas – tai ne griežtas tvarkaraštis su kiekviena valanda suplanuota iš anksto. Tai greičiau žemėlapis, kuris padeda suprasti, kur norite nuvykti, kiek laiko ten praleisti ir kaip viską sujungti į vieną prasmingą kelionę. Šiame straipsnyje pabandysime žingsnis po žingsnio išnarplioti, kaip tą planą sudaryti – nuo pirmų minčių iki konkrečių bilietų pirkimo.
Kada vykti – metų laiko pasirinkimas keičia viską
Pirmasis ir bene svarbiausias klausimas – kada? Ir čia daugelis daro klaidą rinkdamiesi liepos ar rugpjūčio vidurio, nes „tai gi vasara, saulė, jūra”. Taip, bet tuo pačiu metu Santorinis perpildytas turistų tiek, kad sunku rasti vietą restorane, Atėnuose temperatūra gali siekti 40 laipsnių, o kainų lygis pakyla gerokai aukščiau nei bet kuriuo kitu metu.
Jei norite kompromiso tarp gero oro ir protingų kainų – rinkitės gegužę arba birželį. Jūra jau šilta, turistų srautai dar ne piko lygio, viešbučiai pigiau, o gamta žalia ir žydinti. Rugsėjis ir spalis – dar vienas puikus variantas, ypač tiems, kurie mėgsta ramesnę atmosferą. Vanduo vis dar šiltas, saulė šviečia, bet paplūdimiai nebeprimena Vilniaus Gedimino prospekto vasaros savaitgalį.
Žiema Graikijoje – atskira tema. Atėnai, Peloponesas, Kreta – šios vietos žiemą gyvena savo gyvenimą, be turistinės pompastikos. Temperatūra apie 15–18 laipsnių, muziejai tušti, kavinės jaukios. Jei nesate paplūdimio tipo žmogus ir labiau domitės istorija bei kultūra – žiema gali būti idealus pasirinkimas.
Salos ar žemynas – arba kodėl nereikia rinktis tik vieno
Graikija turi virš 6000 salų ir salelių, iš kurių apie 230 yra apgyvendintos. Tai reiškia, kad „nuvykti į Graikiją” gali reikšti labai skirtingus dalykus. Santorinis ir Mykonosas – tai vienas pasaulis. Kreta – visiškai kitas. Rodo, Korfu, Zakintas, Lefkada, Hidra, Paros, Naxos – kiekviena sala turi savo charakterį, savo tempą ir savo privalumų rinkinį.
Populiariausia klaida – bandyti pamatyti kuo daugiau salų per trumpą laiką. Žmonės planuoja: pirmadienį Santorinis, trečiadienį Mykonosas, šeštadienį Kreta. Rezultatas – pusę kelionės praleidžiama uostuose, oro uostuose ir laukiant keltų. Geriau giliau, o ne plačiau.
Štai keletas grubių orientyrų:
- Santorinis – romantiškos kelionės, saulėlydžiai, vulkaniniai paplūdimiai, vynas. Idealus poroms. Šeimoms su mažais vaikais – ne pats geriausias pasirinkimas dėl daug laiptų ir mažai paplūdimių.
- Mykonosas – vakarėliai, prabangus gyvenimo būdas, geri restoranai, gražūs paplūdimiai. Brangus. Labai brangus.
- Kreta – didžiausia sala, tinkama visiems. Yra ir istorijos (Knoso rūmai), ir paplūdimių, ir kalnų, ir puikus maistas. Galima praleisti dvi savaites ir neišsemti visko.
- Naxos arba Paros – Kikladų salos, kur dar galima rasti autentiškumo, nebrangių tavernų ir gražių paplūdimių be turistinės masės.
- Lefkada – pasiekiama automobiliu iš žemyno (yra tiltas), nuostabūs turkio spalvos paplūdimiai, tinka šeimoms ir tiems, kurie nenori komplikuotų logistikos sprendimų.
Žemyninė Graikija dažnai lieka nuošalyje, o veltui. Peloponesas – tai senovinės tvirtovės, alyvuogių sodai, Nafplio miestelis, kuris tiesiog atima žadą. Meteora – vienuolynai ant uolų, kuriuos reikia pamatyti bent kartą gyvenime. Delfai – senovinė orakulo vieta kalnuose. Jei turite automobilį ir savaitę laiko – žemyninė Graikija gali tapti jūsų kelionės centru.
Kaip sudaryti maršrutą – praktinis požiūris
Gerai, turite idėjų, bet kaip visa tai sudėti į vieną kelionę? Pradėkite nuo pagrindinio klausimo: kiek dienų turite? Ir būkite sąžiningi – jei skrydis į Atėnus ir atgal užima dvi dienas, o turite 10 dienų atostogų, realiai kelionei lieka 8 dienos.
Vienas iš populiariausių ir gerai veikiančių maršrutų dviem savaitėms:
- 1–3 dienos: Atėnai. Akropolis, Agora, Plakos rajonas, nacionalinis muziejus, gastronominis turas po Monastiraki turgų. Trys dienos čia – minimalus laikas, kad nesijustumėte paskubomis.
- 4–7 dienos: Santorinis. Oia saulėlydis, Fira, vulkaninis paplūdimys Perissa, vyno degustacija. Keturios dienos leidžia ištirti salą be skubėjimo.
- 8–14 dienos: Kreta. Heraklionas, Knosas, Rethymno senamiestis, Samaria tarpeklis, Elafonisi paplūdimys. Savaitė Kretoje – ir vis tiek norėsite grįžti.
Kelionei tarp salų naudokite keltus arba vietinės aviacijos skrydžius. Keltas iš Atėnų (Pirėjo uostas) į Santoriniją trunka apie 5–8 valandas (priklausomai nuo tipo), skrydis – 45 minutes. Keltai pigesni, bet lėtesni. Skrydžiai su Aegean Airlines ar Sky Express – greiti, bet kainuoja daugiau. Bilietai perkomi per ferryscanner.com arba tiesiogiai per laivybos kompanijų svetaines.
Svarbus patarimas: nebandykite planuoti kelto bilietų paskutinę minutę vasarą. Populiarūs maršrutai išparduodami savaites į priekį. Pirkite iš anksto, ypač jei keliaujate liepos–rugpjūčio mėnesiais.
Kur nakvoti – nuo prabangių viešbučių iki autentiškų apartamentų
Graikija siūlo viską – nuo penkių žvaigždučių viešbučių su begalinio ilgio baseinais iki paprastų šeimos valdomo apartamentų, kur šeimininkė rytą atneš naminio jogurto su medumi. Ir, tiesą sakant, pastarieji dažnai palieka stipresnį įspūdį.
Keletas praktinių pastabų apie nakvynę:
Santorinis: Jei norite to klasikinio vaizdo su baltais namais ir mėlynais kupolais – nakvokite Oia arba Imerovigli. Bet žinokite, kad čia kainuoja atitinkamai. Pigesnis variantas – Fira arba Akrotiri, kur galima rasti normalios kainos apartamentus. Venk viešbučių su „daliniais jūros vaizdais” – tai dažnai reiškia, kad jūrą matysite tik jei iškišite galvą pro langą ir pasuksite kairėn.
Kreta: Čia pasirinkimas milžiniškas. Chania senamiestis – vienas gražiausių vietų visoje Graikijoje nakvynei. Mažos vilos su kiemu, akmens sienos, žingsnis iki uosto. Rethymno – panašiai. Jei norite paplūdimio tipo atostogų – rytinė Kreta (Elounda, Agios Nikolaos) siūlo prabangius kurortus.
Atėnai: Nakvokite Plakos arba Monastiraki rajone – pėsčiomis pasieksite visas pagrindines lankytinas vietas. Psyrri rajonas – šiek tiek hipsteriškesnis, geri restoranai, nebrangiau nei Plaka.
Booking.com ir Airbnb veikia Graikijoje puikiai. Tačiau vietiniai apartamentai, kuriuos rasite per Google Maps arba tiesiog vaikščiodami ir žiūrėdami į iškabas – dažnai pigesni ir autentiškesni. Graikijoje vis dar gyvuoja kultūra, kai šeimininkas asmeniškai pasitinka svečius, papasakoja apie vietą ir duoda patarimų, kurių nerasite jokiame turistiniame vadove.
Graikiškas maistas – ne tik musaka ir tzatziki
Apie graikišką maistą galima rašyti atskirą straipsnį (ir ne vieną). Bet kelionės planavimo kontekste svarbu žinoti kelias dalykus, kurie padės geriau mėgautis vietiniu maistu ir nepermokėti.
Visų pirma – venkite restoranų prie pagrindinių turistinių traukos taškų. Restoranas su plastikiniais stalais ir iškabomis penkiomis kalbomis prie Akropolio ar Oia saulėlydžio taško – tai turistinė gaudyklė. Eikite į šoną, į gatves, kur valgote vietiniai.
Ką tikrai verta paragauti:
- Souvlaki – ne restoranas, o greitas maistas. Kiaulienos arba vištienos gabaliukai ant iešmo, pita duona, tzatziki. Atėnuose geras souvlaki kainuoja apie 2–3 eurus ir yra vienas geriausių dalykų, ką galite suvalgyti.
- Spanakopita – špinatų ir fetos pyragas. Kepyklose (fournos) kainuoja centus, skanu nepaprastai.
- Graikiškas salatas – bet ne tas, kurį žinote iš lietuviškų restoranų. Tikras choriatiki – stambūs pomidorų ir agurkų gabalai, alyvuogės, feta (ne sutrupinta, o didelė plokštelė viršuje), alyvuogių aliejus. Paprastumas, kuris stebina.
- Freshly caught žuvis – pakrantės tavernose, kur žvejai atneša rytinį laimikį. Klauskite, kas šiandien šviežia, ir rinkitės pagal tai, o ne pagal meniu.
- Loukoumades – maži spurgučiai su medumi ir cinamonu. Atėnuose yra vieta Monastiraki rajone, kur juos gamina nuo 1884 metų.
Pusryčiai Graikijoje – atskiras malonumas. Graikiškas jogurtas su medumi ir graikiškais riešutais, sviestas ir medus ant šviežios duonos, arba tiesiog stipri graikų kava (ellinikos kafes) su kūgio formos cukrumi. Neskubėkite ryte – sėdėkite, gerkite kavą, žiūrėkite į gatvę. Tai irgi dalis kelionės.
Transportas vietoje – kaip judėti be streso
Transporto klausimas Graikijoje gali sukelti galvos skausmą, jei nesusiplanavote iš anksto. Kiekviena sala ir kiekvienas regionas turi savo transporto logiką.
Atėnuose metro sistema puiki – švari, punktuali, pasiekia oro uostą, Pirėjo uostą ir visas pagrindines turistines vietas. Vienos dienos bilietas kainuoja apie 4 eurus ir leidžia neribotai naudotis metro, autobusais ir tramvajumi. Taksi – nebrangūs pagal Vakarų Europos standartus, bet naudokite Bolt arba FreeNow aplikacijas, kad išvengtumėte nesusipratimų su kainomis.
Salose situacija įvairesnė. Santorinyje viešasis transportas egzistuoja (autobusai tarp pagrindinių vietų), bet jis perpildytas vasarą. Motoroleriai – populiarus pasirinkimas, bet reikia patirties ir atsargumo (keliai siauroki, turistai ne visada valdo motorolerius). Automobilių nuoma – patogiausia, bet parkavimas Oia ar Firoje – atskiras iššūkis.
Kretoje automobilis – beveik būtinas, jei norite pamatyti daugiau nei kurortą. Sala didelė, viešasis transportas veikia tarp miestų, bet į atokesnius paplūdimius ir kaimus be automobilio nepateksite. Automobilių nuoma Kretoje – viena pigiausių visoje Graikijoje, galima rasti už 25–40 eurų per dieną.
Tarp salų – keltai arba skrydžiai, kaip minėta anksčiau. Dar vienas variantas – burlaivių arba jachtų nuoma. Tai skamba prabangiai, bet grupėms gali būti ekonomiškai pagrįstas variantas. Yra agentūrų, kurios siūlo „flotilla” keliones – kelios jachtos kartu, su instruktoriumi, idealiai tinka žmonėms be jūrinio patyrimo.
Kai saulė leidžiasi virš Egėjo – ką dar prisiminti prieš išvykstant
Graikija yra Europos Sąjungos narė, todėl lietuviams nereikia vizos – pakanka asmens dokumento. Euro zona – nereikia keisti valiutos. Sveikatos draudimas – būtinas kaip ir bet kur kitur, Europos sveikatos draudimo kortelė veikia, bet privatus draudimas suteikia daugiau ramybės.
Keletas dalykų, kuriuos verta žinoti prieš išvykstant:
Graikija veikia savo tempu. Parduotuvės vidurdienį gali būti uždarytos (ypač mažuose miesteliuose ir salose), restoranai vakarienę pradeda tik apie 21–22 valandą, o graikų „tuoj pat” gali reikšti bet ką nuo penkių minučių iki valandos. Tai ne netvarka – tai gyvenimo filosofija. Kuo greičiau ją priimsite, tuo labiau mėgausitės kelione.
Grynųjų pinigų vis dar reikia. Mažose tavernose, rinkose, kepyklose, vietiniuose autobusų stotelėse – kortele ne visada galima atsiskaityti. Turėkite šiek tiek grynųjų visada.
Saulė Graikijoje – rimtas dalykas. Net gegužę galima nudegti greičiau nei tikitės. Aukšto SPF apsauga, kepurė, vanduo – ne prabanga, o būtinybė.
Ir paskutinis, bet galbūt svarbiausias dalykas: nepamiršite palikti laiko neplanotiems momentams. Geriausi prisiminimai iš Graikijos dažnai gimsta ne prie Akropolio ar Oia saulėlydžio, o tada, kai atsitiktinai užsukate į mažą taverną žvejų kaimelyje, kur šeimininkas atneša papildomą patiekalą „nuo namų” ir pradeda pasakoti apie savo salą. Tokių momentų suplanuoti neįmanoma – galima tik sukurti sąlygas, kad jie nutiktų. O Graikija, laimei, tokiems momentams yra labai palanki šalis.
