Kodėl verta bent kartą pabandyti?
Yra tokių patirčių, kurios keičia žmogų. Ne dramatiškai, ne per vieną naktį – tiesiog kažkas viduje tyliai persisuka, ir tu pradedi žiūrėti į pasaulį šiek tiek kitaip. Savanorystė gyvūnų globos renginiuose – kaip tik tokia patirtis. Ir tai nėra tik gražiai skambantys žodžiai atostogų portalo puslapyje.
Daugelis žmonių, kurie pirmą kartą ateina į gyvūnų prieglaudą ar globos renginį, sako tą patį: jie planavo praleisti porą valandų, o grįžo po kelių mėnesių – jau kaip reguliarūs savanoriai. Kas čia vyksta? Tikriausiai tai, kad gyvūnai yra nepaprastai nuoširdūs. Jie nemoka apsimesti, nemoka meilikauti dėl karjeros ar naudos. Jei šuo prisispaudžia prie tavo kojos prieglaudoje – tai tikra. Ir ta tikrumas kažką paleidžia.
Bet kalbėkime ir praktiškai – nes savanorystė gyvūnų globoje nėra tik jausmų reikalas. Tai konkreti veikla su konkrečiais rezultatais, ir šiame straipsnyje bandysime aprėpti viską: nuo to, kaip atrodo tipinis renginys, iki to, kaip rasti sau tinkamiausią vietą ir ką reikėtų žinoti prieš einant pirmą kartą.
Kaip atrodo gyvūnų globos renginiai – nuo mažų susibūrimų iki didelių festivalių
Gyvūnų globos renginiai Lietuvoje (ir plačiau – visoje Europoje) yra labai įvairūs. Nuo mažų vietinių mugių iki tikrų festivalių su šimtais lankytojų – spektras platus, ir kiekvienas gali rasti sau tinkamą formatą.
Įvaikinimo dienos – tai bene dažniausiai pasitaikantis formatas. Prieglaudos ar gyvūnų globos organizacijos išveža gyvūnus į viešą vietą – parką, prekybos centro kiemą, miesto aikštę – ir kviečia žmones susipažinti su jais. Čia nėra jokio spaudimo: galima tiesiog paglostyt, pakalbėt su savanoriais, sužinoti apie konkretų gyvūną. Kartais per vieną tokią dieną suranda namus keletas šunų ar kačių. Tai labai konkreti ir matoma sėkmė.
Labdaros mugės ir turgūs – kitas populiarus formatas. Čia paprastai galima nusipirkti rankų darbo dirbinių, maisto, įvairių daiktų, o surinktos lėšos keliauja į prieglaudą ar konkrečią globos programą. Tokie renginiai dažnai būna šeimyniški, su muzika, edukacijomis vaikams, gyvūnų demonstracijomis.
Bėgimai ir sporto renginiai – tai palyginti nauja, bet sparčiai auganti tendencija. Organizuojami bėgimai su šunimis, dviračių žygiai, kurių dalyviai renka aukas. Tai puikus būdas sujungti aktyvų laisvalaikį su geru darbu.
Edukacijos ir seminarai – skirti tiems, kurie nori giliau suprasti gyvūnų elgseną, atsakingą laikymą, sterilizacijos svarbą. Tokie renginiai dažnai vyksta mokyklose, bibliotekose, bendruomenių centruose.
Svarbu žinoti, kad dauguma šių renginių yra atviri visiems – nereikia jokios patirties, nereikia iš anksto registruotis (nors kartais tai pageidautina). Tiesiog ateini ir esi naudingas.
Savanorystės formos – ne tik šunų vaikščiojimas
Kai žmonės galvoja apie savanorystę gyvūnų globoje, pirmiausia įsivaizduoja vaikščiojimą su šunimis. Ir taip – tai tikrai viena iš veiklų. Bet toli gražu ne vienintelė. Tiesą sakant, prieglaudos dažnai labiausiai trūksta ne tų, kurie mėgsta šunis, o tų, kurie moka fotografuoti, rašyti, organizuoti renginius ar tiesiog yra geri su skaičiais.
Štai keletas savanorystės formų, apie kurias ne visi žino:
- Laikina globa (fosteringas) – tai galbūt viena vertingiausių pagalbos formų. Gyvūnas kuriam laikui apsigyvena pas tave namuose – kol surandamas nuolatinis šeimininkas arba kol gyvūnas pasveiksta po ligos ar operacijos. Tai reikalauja daugiau įsipareigojimo, bet ir atlygio duoda daugiau.
- Fotografavimas ir vaizdo kūrimas – geri gyvūnų portretai tiesiogiai veikia įvaikinimo statistiką. Prieglaudos, kurios turi kokybiškas nuotraukas, suranda šeimininkus savo globotiniams greičiau. Jei moki fotografuoti – tai tikroji supergalia.
- Socialiniai tinklai ir tekstų rašymas – prieglaudos dažnai neturi žmogaus, kuris galėtų reguliariai ir įdomiai rašyti apie savo veiklą. Jei esi geras su žodžiais – tai labai konkretus indėlis.
- Veterinarinė pagalba – studentai ar specialistai gali padėti su pirmine priežiūra, skiepijimais, sterilizacijos kampanijomis.
- Transportas – gyvūnai kartais turi būti pervežti pas veterinarą, į renginį ar į laikinos globos šeimą. Jei turi automobilį ir laisvo laiko – tai labai praktiška pagalba.
- Socializacija – ypač svarbu katėms ir šunims, kurie ilgai gyvena prieglaudoje. Tiesiog sėdėti šalia, kalbėti, leisti priprasti prie žmogaus – tai darbas, kuris nereikalauja jokių specialių įgūdžių.
Taigi prieš sakydamas „aš neturiu ką pasiūlyti” – pagalvok dar kartą. Beveik kiekvienas žmogus turi kažką, ko prieglaudai reikia.
Kur ieškoti renginių ir kaip pradėti?
Gerai, tarkime, esi įkvėptas ir nori kažką daryti. Bet kur eiti? Kaip rasti tuos renginius? Čia yra keletas praktinių kelių.
Socialiniai tinklai – tai pirmasis ir dažniausiai efektyviausias žingsnis. Lietuvos prieglaudos ir gyvūnų globos organizacijos aktyviai veikia „Facebook” ir „Instagram”. Sekk „Vilniaus gyvūnų globos namus”, „Kauno gyvūnų globos centrą”, „Šiaulių prieglaudą” ir panašias organizacijas – jų puslapiuose reguliariai skelbiami artėjantys renginiai.
Savanorystės platformos – „Savanoriai.lt” yra puiki vieta pradėti. Čia galima filtruoti pagal vietą, veiklos tipą, laiko investiciją. Dalis gyvūnų globos organizacijų skelbia savo poreikius būtent ten.
Tiesioginis kontaktas – kartais paprasčiausia paskambinti arba parašyti el. laišką artimiausiai prieglaudai ir paklausti, ar reikia savanorių. Daugelis organizacijų džiaugiasi tokia iniciatyva, net jei neturi formalios savanorystės programos.
Bendruomenių grupės – vietinėse „Facebook” grupėse (miesto, rajono) dažnai skelbiami renginiai, kurių nerassi oficialių organizacijų puslapiuose. Tai gali būti spontaniški susibūrimai, akcijos, pagalbos prašymai.
Praktinis patarimas: pirmą kartą geriau eiti į renginį kaip lankytojas, ne kaip savanoris. Tai leidžia susipažinti su atmosfera, žmonėmis, suprasti, ar tau tai tinka. Nereikia iš karto įsipareigoti – tiesiog ateik, pažiūrėk, pasikalbėk.
Ką reikia žinoti prieš einant pirmą kartą
Yra keletas dalykų, kuriuos geriau žinoti iš anksto – ne tam, kad atbaidytų, o tam, kad pirmoji patirtis būtų kuo geresnė.
Gyvūnai prieglaudoje nėra tokie kaip namuose. Daugelis jų yra patyrę stresą, galbūt buvę apleisti ar blogai elgtasi su jais. Tai reiškia, kad jie gali elgtis nenuspėjamai – gali bijoti, gali reaguoti agresyviai, gali būti labai uždari. Tai nėra asmeninis įžeidimas. Tiesiog reikia kantrybės ir supratimo.
Emocinis krūvis yra realus. Prieglaudoje matysi gyvūnus, kuriems sunku. Matysi ligonius, matysi tuos, kurie ilgai laukia šeimininko. Tai gali būti sunku. Gerai apie tai žinoti iš anksto ir leisti sau turėti jausmus – bet kartu suprasti, kad tavo buvimas ten yra pagalba, net jei negali išspręsti visų problemų.
Laikykis taisyklių. Kiekviena prieglaudos ar organizacija turi savo protokolus – kaip elgtis su gyvūnais, kaip juos vesti, ką daryti tam tikrose situacijose. Tai nėra biurokratija dėl biurokratijos – tai gyvūnų ir žmonių saugumo reikalas. Klausyk, klausk, jei neaišku.
Apsirengk praktiškai. Šunys šokinės, katės gali draskytis, aplinka gali būti purvi. Tai ne vieta baltoms kelnėms. Apsiauk patogius batus, apsirengk kažką, ko negaila.
Nežadėk to, ko negali ištesėti. Jei sakai gyvūnui „aš tave paimsiu” – tai turi būti tiesa. Jei sakai organizacijai „ateisiu kiekvieną savaitę” – tai turi būti tiesa. Gyvūnai ir žmonės, kurie jais rūpinasi, labai jautrūs nepatikimumui.
Gyvūnų globos renginiai kaip atostogų dalis – neįprasta, bet verta
Čia galbūt netikėta mintis, bet – kodėl ne? Vis daugiau žmonių integruoja savanorystę į savo keliones ir atostogas. Tai vadinama „voluntourism” arba savanorystės turizmu, ir gyvūnų globos sritis yra viena populiariausių.
Jei keliauji į kitą miestą ar šalį, gali ieškoti vietinių gyvūnų globos renginių ar prieglaudų, kurioms reikia trumpalaikių savanorių. Tai leidžia pažinti vietą visiškai kitaip – ne per turistų prizmę, o per kasdienį gyvenimą. Susipažįsti su vietiniais žmonėmis, supranti kultūrą, ir kartu darai kažką prasmingo.
Kelios praktinės rekomendacijos keliaujantiems savanoriams:
- Iš anksto susisiek su organizacija – ne visos priima trumpalaikius savanorių. Kai kurioms reikia bent savaitės įsipareigojimo.
- Patikrink organizacijos reputaciją – deja, egzistuoja ir tokių, kurios naudojasi savanorių entuziazmu, bet realiai gyvūnams nepadeda.
- Sužinok, ar reikia skiepų ar kitų sveikatos reikalavimų – ypač jei keliauji į egzotiškesnes šalis.
- Būk lankstus – kai keliauji, tavo planai gali keistis. Organizacija taip pat gali turėti skirtingus poreikius skirtingomis dienomis.
Beje, net jei nesi „gyvūnų žmogus” – tokia patirtis gali atverti visiškai naują perspektyvą. Žinau žmonių, kurie išvyko į kelionę be jokio ypatingo ryšio su gyvūnais, o grįžo su nauju supratimas ir kartais – su planu įsivaikinti.
Lietuvos organizacijos, kurias verta žinoti
Jei esi Lietuvoje ir nori pradėti – štai keletas organizacijų, kurios aktyviai dirba gyvūnų globos srityje ir priima savanorių pagalbą:
Vilniaus gyvūnų globos namai – viena didžiausių prieglaudų šalyje. Reguliariai organizuoja įvaikinimo dienas, renginius, priima savanorių. Jų socialiniai tinklai – geras informacijos šaltinis.
Kauno gyvūnų globos centras – aktyviai veikianti organizacija, kuri be prieglaudos veiklos vykdo ir edukacines programas mokyklose.
„Laimingi letenos” – savanorių organizacija, kuri koordinuoja laikinos globos tinklą ir dažnai organizuoja renginius įvairiuose Lietuvos miestuose.
„Katinų klinika” ir panašios specializuotos organizacijos – orientuotos į konkrečias gyvūnų rūšis ar problemas (pvz., benamių kačių sterilizacija).
Regioninės prieglaudos – Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje ir kituose miestuose veikiančios prieglaudos dažnai labiausiai stokoja dėmesio ir savanorių, nes nėra tokios matomos kaip sostinės organizacijos. Jei gyveni mažesniame mieste – tai gali būti pats svarbiausias tavo indėlis.
Kai savanorystė tampa gyvenimo dalimi – ir tai visiškai gerai
Daugelis žmonių, kurie pradeda nuo vieno renginio ar vienos popietės prieglaudoje, pamažu pastebi, kad tai tampa reguliaria jų gyvenimo dalimi. Ne todėl, kad jaučiasi įpareigoti – o todėl, kad tai teikia kažką, ko sunku rasti kitur.
Psichologai kalba apie tai, ką vadina „helper’s high” – savotišką pakilimą, kurį žmogus jaučia padėdamas kitiems. Su gyvūnais tai veikia ypač stipriai, nes ryšys su jais yra labai tiesus, be socialinių filtrų. Šuo, kuriam padėjai, nepasakys „ačiū” žodžiais – bet jo elgesys yra aiškesnis nei bet koks žodinis padėkos pareiškimas.
Be to, savanorystės bendruomenė – tai žmonės, kurie turi panašias vertybes. Draugystės, kurios užsimezga prieglaudose ar renginiuose, dažnai būna labai tikros. Jūs susitikote ne dėl karjeros, ne dėl naudos – o dėl to, kad jums rūpi tas pats dalykas.
Jei kada nors jautei, kad atostogos ar laisvalaikis yra tiesiog „laiko užpildymas” – galbūt čia yra atsakymas. Ne kiekvienas savaitgalis turi būti epinis. Kartais pakanka tiesiog nueiti, padėti, grįžti namo su jausmu, kad diena nebuvo tuščia. Ir galbūt – su šuns plaukais ant kelnių bei šypsena, kurios nesitikėjai.
Pradėk nuo mažo. Rask artimiausią renginį. Ateik. Pažiūrėk. Leisk sau nustebti.
