Kodėl ekologiški renginiai – ne tik madinga frazė
Turbūt ne kartą teko dalyvauti renginyje, po kurio liko nejauki mintis – kiek čia buvo išmesta? Plastikiniai puodeliai, vienkartiniai indai, maišai šiukšlių, kurie kažkur nuvažiuoja ir… tiek. Ekologiški renginiai nėra nauja koncepcija, tačiau pastaraisiais metais ji iš „gražios idėjos” virto kažkuo, ką žmonės tikrai ima rimtai. Ir ne todėl, kad taip reikia, o todėl, kad pradedame suprasti, jog kiekvienas pasirinkimas – net ir tas, kurį darome organizuodami gimtadienio vakarėlį ar įmonės konferenciją – turi svorį.
Ekologiškas renginys nereiškia, kad visi turės sėdėti ant žolės ir gerti arbatą iš molinių puodelių. Tai tiesiog reiškia apgalvotus sprendimus – nuo to, kaip kvietimai siunčiami, iki to, kas nutinka su likučiais po renginio. Ir, beje, dažnai tokie renginiai išeina net pigesni nei tradiciniai, nes mažiau švaistoma.
Pradėkite nuo plano – ir nuo klausimų, kurie atrodo nepatogūs
Prieš perkant, užsakinėjant ar kviečiant – sustokite ir pasiduokite keliems klausimams. Kiek žmonių tikrai atvyks? Kur jie atvyks iš? Ar renginys galėtų vykti lauke, natūralioje aplinkoje? Ar reikia visų tų dekoracijų, kurių pusė bus išmesta kitą dieną?
Geras ekologiškas renginys prasideda nuo sąmoningo planavimo, o ne nuo paskutinės minutės sprendimų. Štai keletas dalykų, kuriuos verta apgalvoti jau pačioje pradžioje:
- Vieta. Ar ji pasiekiama viešuoju transportu? Ar yra dviračių stovėjimo vietos? Ar vieta jau turi tvaraus renginio infrastruktūrą – rūšiavimo konteinerius, vandens prieigą, natūralų apšvietimą?
- Dalyvių skaičius. Kuo tiksliau žinote, kiek žmonių atvyks, tuo mažiau bus švaistoma – maisto, medžiagų, erdvės.
- Renginio formatas. Ar viskas turi vykti gyvai? Galbūt dalį programos galima perkelti į skaitmeninę erdvę, sumažinant kelionių poreikį?
- Biudžetas. Ekologiški sprendimai ne visada brangesni. Dažnai priešingai – nuoma vietoj pirkimo, vietiniai tiekėjai vietoj importuotų produktų, skaitmeniniai kvietimai vietoj spausdintų.
Planas neturi būti tobulas. Svarbu, kad jis egzistuotų ir kad jame būtų bent keli konkretūs ekologiški įsipareigojimai, o ne tik geri norai.
Vieta ir logistika – dažnai pamirštama dalis
Vieta yra vienas didžiausių kintamųjų, kai kalbame apie renginio poveikį aplinkai. Ir čia ne tik apie tai, ar vieta „atrodo ekologiškai”. Svarbu, kaip žmonės ten pateks ir kiek energijos sunaudos pati vieta.
Jei renginys vyksta miesto centre, pasiekiamame metro ar autobusais, tikimybė, kad dalyviai atvyks viešuoju transportu, yra žymiai didesnė nei jei vieta yra kažkur pakraštyje, kur be automobilio neįmanoma. Tai skamba paprastai, bet organizatoriai dažnai apie tai negalvoja.
Keletas praktinių patarimų dėl vietos ir logistikos:
- Kvietime aiškiai nurodykite viešojo transporto maršrutus ir dviračių parkavimo galimybes. Žmonės dažnai važiuoja automobiliu tiesiog todėl, kad nežino alternatyvų.
- Jei renginys didelis ir dalyviai atvyksta iš skirtingų miestų, organizuokite bendrą autobusą arba sukurkite „kelionių pasidalijimo” grupę, kur žmonės gali susirasti keleivius.
- Rinkitės vietas, kurios naudoja atsinaujinančią energiją arba bent jau turi energijos taupymo sistemas. Tokių vietų Lietuvoje jau tikrai yra – tereikia paklausti.
- Jei renginys vyksta lauke, įsitikinkite, kad vieta po renginio liks tokia pat, kokia buvo prieš jį. Tai reiškia – jokių laužaviečių ten, kur negalima, jokių dekoracijų, kurios gali tapti šiukšlėmis gamtoje.
Beje, lauko renginiai turi vieną didelį privalumą – natūralus apšvietimas dieną reiškia mažiau elektros sąnaudų. Tai ir ekonomiška, ir estetiška.
Maistas ir gėrimai – čia viskas sprendžiama
Jei yra viena sritis, kur ekologiški renginiai labiausiai skiriasi nuo tradicinių, tai yra maitinimas. Ir čia galima padaryti tikrai daug – arba sugadinti viską, kas buvo gerai suplanuota.
Pirmas ir svarbiausias principas – vietinis ir sezoninis maistas. Tai reiškia, kad vasarą nereikia užsakinėti egzotiškų vaisių iš kitos pasaulio pusės, kai Lietuvoje yra puikių braškių, šviežių daržovių ir vietinių sūrių. Vietiniai produktai ne tik mažina transporto pėdsaką, bet ir dažnai yra šviežesni bei skanesni.
Antra – kiekis. Vienas didžiausių renginių problemų yra maisto švaistymas. Užsakoma per daug, nes organizatoriai bijo, kad neužteks. Geriau pasikalbėkite su maitinamuoju apie tikslų dalyvių skaičių ir paprašykite, kad maisto būtų pagaminta tiek, kiek reikia – ne „su atsarga”. O jei vis tiek lieka – turėkite planą. Galima susitarti su vietine maisto banku ar organizacija, kuri atsiims likučius.
Trečia – indai ir stalo reikmenys. Čia yra keletas variantų:
- Tikri indai. Jei renginys turi tinkamą infrastruktūrą (arba galima išsinuomoti), tikri indai yra geriausias pasirinkimas. Taip, reikia plauti, bet tai tikrai verta.
- Nuomojami indai. Daugelyje miestų yra įmonių, kurios nuomoja indus renginiams. Tai puiki alternatyva, jei neturite savo.
- Kompostuojami indai. Jei tikrai negalima be vienkartinių – rinkitės kompostuojamus, pagamintus iš cukranendrių, bambuko ar kukurūzų krakmolo. Bet įsitikinkite, kad po renginio jie tikrai bus kompostuojami, o ne tiesiog išmesti į bendrą šiukšliadėžę.
- Plastikiniai indai. Ne. Tiesiog ne.
Dar vienas dalykas – gėrimai. Buteliuotas vanduo yra vienas didžiausių plastiko šaltinių renginiuose. Vietoj jo – statinės su vandeniu ir stikliniai arba metaliniai puodeliai. Tai ir pigiau, ir žymiai ekologiškiau.
Dekoracijos ir medžiagos – mažiau tikrai yra daugiau
Dekoracijos – tai ta sritis, kur žmonės dažnai išleidžia daug pinigų ir sukuria daug šiukšlių, o po renginio visa tai tiesiog išmetama. Balionai, vienkartinės girliandos, plastikiniai konfeti – visa tai gražu vieną vakarą ir žalinga ilgai.
Ekologiška alternatyva nereiškia, kad renginys atrodys nuobodžiai. Priešingai – natūralios medžiagos dažnai atrodo elegantiškiau ir unikaliau nei masinės gamybos dekoracijos.
Štai kas veikia:
- Gyvos gėlės ir augalai. Po renginio jas galima padovanoti dalyviams arba pasilikti tolesniam naudojimui. Jokių atliekų.
- Tekstilinės dekoracijos. Audiniai, juostelės, medžiaginės girliandos – visa tai galima naudoti kelis kartus.
- Nuomojamos dekoracijos. Taip, yra tokių paslaugų. Nuomojate, naudojate, grąžinate. Paprasta.
- Natūralūs elementai. Kankorėžiai, akmenys, medžio rąsteliai, džiovintos gėlės – visa tai gali tapti puikia dekoracija, kuri po renginio tiesiog grįžta į gamtą arba naudojama toliau.
- Šviesos. LED girliandos, žvakės (saugiai!), natūrali šviesa – tai sukuria atmosferą be didelio ekologinio pėdsako.
Svarbu ir tai, kaip dekoracijos gaminamos. Jei spausdinami plakatai ar ženklai – naudokite perdirbtą popierių ir ekologiškus dažus. Arba dar geriau – skaitmeniniai ekranai, kuriuos galima naudoti kelis kartus.
Atliekų tvarkymas – tai, kas atskiria žodžius nuo darbų
Galima puikiai suplanuoti ekologišką renginį, bet jei atliekų tvarkymas neapgalvotas, visas darbas nueis veltui. Atliekų tvarkymas yra ta dalis, kur organizatoriai dažniausiai „nuleidžia rankas”, nes atrodo sudėtinga. Bet iš tikrųjų tai nėra taip sunku.
Svarbiausia – aiški rūšiavimo sistema. Tai reiškia ne vieną šiukšliadėžę „viskam”, o aiškiai pažymėtas talpas: popierius, plastikas, stiklas, organinės atliekos, bendros atliekos. Ir – labai svarbu – prie kiekvienos talpyklos turi būti aiški nuoroda, kas ten dedama. Žmonės nori rūšiuoti, bet dažnai nežino, kaip.
Keletas patarimų:
- Pastatykite rūšiavimo stoteles matomose vietose – ne kampe, o ten, kur žmonės natūraliai sustoja.
- Paskirkite savanorį arba darbuotoją, kuris prižiūri atliekų tvarkymo zoną ir padeda žmonėms, jei kyla klausimų.
- Iš anksto susitarkite su atliekų tvarkymo įmone, kuri atsiims surūšiuotas atliekas po renginio.
- Jei naudojami kompostuojami indai – įsitikinkite, kad yra atskiras konteineris organinėms atliekoms ir kad jos tikrai bus kompostuojamos.
- Po renginio apskaičiuokite, kiek atliekų buvo surūšiuota ir kiek išmesta. Tai padės tobulinti procesą ateityje.
Dar vienas dalykas – „zero waste” principas. Tai nereiškia, kad nebus jokių atliekų (tai beveik neįmanoma), bet reiškia, kad siekiama jų kuo labiau sumažinti. Praktiškai tai gali reikšti: nėra vienkartinių pakuočių, maistas pateikiamas dideliais indais, o ne atskiromis porcijomis, dalyviai skatinami atsinešti savo puodelį.
Skaitmeninė komunikacija ir kvietimai – paprasčiausia, bet dažnai pamirštama
Viena iš lengviausių ir greičiausių ekologiško renginio dalių – komunikacija. Ir vis dėlto daugybė organizatorių vis dar spausdina kvietimus, programas, lankstinukus ir plakatus, kurie po renginio tiesiog išmetami.
Skaitmeninė komunikacija yra ne tik ekologiška, bet ir pigesnė, greitesnė ir pasiekia daugiau žmonių. Štai kaip tai padaryti gerai:
- Kvietimai. El. paštas, socialiniai tinklai, „WhatsApp” grupės – visa tai veikia puikiai. Jei norite kažko gražesnio, yra daugybė platformų, leidžiančių sukurti vizualiai patrauklius skaitmeninius kvietimus.
- Programa. Vietoj spausdintų programėlių – QR kodas, kurį nuskenavę dalyviai mato visą informaciją telefone. Tai ir patogu, ir ekologiška.
- Registracija. Skaitmeninė registracija leidžia tiksliai žinoti dalyvių skaičių, o tai tiesiogiai veikia maisto ir medžiagų kiekį.
- Atsiliepimų rinkimas. Po renginio – skaitmeninė apklausa, ne popieriniai anketiniai lapeliai.
Jei vis dėlto reikia kažko spausdinto – naudokite perdirbtą popierių ir ekologiškus dažus. Ir spausdinkite tik tai, kas tikrai reikalinga.
Kai renginys baigiasi – bet ekologiška atsakomybė ne
Renginys baigėsi, svečiai išėjo, muzika nutilo. Bet ekologiškas organizatorius dar nėra baigęs darbo. Tai, kas vyksta po renginio, yra lygiai taip pat svarbu kaip ir tai, kas vyko jo metu.
Pirma – atliekų tvarkymas. Surūšiuotos atliekos turi patekti ten, kur turi. Jei buvo susitarta su atliekų tvarkymo įmone – paskambinkite ir patvirtinkite paėmimą. Jei liko maisto – susisiekite su organizacija, kuri jį atsiims.
Antra – dekoracijų ir medžiagų likimas. Kas gali būti panaudota kitą kartą – saugokite. Kas gali būti paaukota – paaukokite. Kas gali būti perdirbta – perdirbkite. Ir tik tai, ko tikrai negalima panaudoti – išmeskite.
Trečia – apibendrinimas ir mokymasis. Apskaičiuokite, kiek CO₂ pavyko sutaupyti dėl ekologiškų sprendimų. Kiek atliekų buvo surūšiuota. Kiek maisto liko. Šie skaičiai padės kitą renginį organizuoti dar geriau. Ir, beje, juos galima dalintis su dalyviais – tai ne tik informacija, bet ir įkvėpimas.
Ketvirta – kompensavimas. Jei renginys paliko anglies pėdsaką (o kiekvienas renginys palieka), galima jį kompensuoti – paaukojant medžių sodinimo projektams, perkant anglies kompensavimo sertifikatus ar organizuojant aplinkosauginę akciją po renginio. Tai nėra privaloma, bet yra graži ir prasminga detalė.
Galiausiai – pasidalinkite patirtimi. Papasakokite, kaip sekėsi. Socialiniuose tinkluose, savo bendruomenėje, draugams. Ekologiški renginiai plinta ne per taisykles, o per pavyzdžius. Ir jūsų renginys gali tapti tuo pavyzdžiu, kuris paskatins kitus pasirinkti kitaip.
Ekologiškas renginys – tai ne tobulumas. Tai procesas. Kiekvieną kartą galima padaryti šiek tiek geriau, šiek tiek apgalvočiau, šiek tiek atsakingiau. Ir tai – jau labai daug.
