Kodėl vinilis grįžo ir kodėl tai nėra tik mada
Jei pastaruoju metu vis dažniau pastebite, kad draugai kalba apie grojaraščius ne Spotify, o apie naujus įsigijimus iš plokštelių parduotuvės – tai ne atsitiktinumas. Vinilinių plokštelių rinka pastarąjį dešimtmetį auga nuosekliai ir gana sparčiai. Ir ne todėl, kad tai kažkoks hipsteriškas kaprizas ar nostalgijos burbulas. Žmonės grįžta prie vinilio, nes jis siūlo kažką, ko srautinis muzikos klausymasis tiesiog negali duoti – ritualą, fizinį ryšį su muzika ir garso kokybę, kurią reikia išgirsti, kad suprastum, apie ką visi kalba.
Kolekcionuoti plokšteles – tai ne tik kaupti daiktus. Tai visas gyvenimo būdas. Tai šeštadienio rytas turguje, kai randi retą albumą už kelis eurus. Tai tas jausmas, kai atidaro naujai nupirktą plokštelę, užuodi tą specifinį vinilo kvapą ir atsargiai padedi adatą. Tai pokalbiai su pardavėjais, kurie žino apie muzikos istoriją daugiau nei bet kuri enciklopedija. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai, kaip visa tai pradėti – nuo pirmojo grotuvo iki pirmosios kolekcijos.
Pirmasis žingsnis: grotuvas, kuris tikrai veikia
Čia daugelis daro pirmąją klaidą. Nueina į didžiąją elektronikos parduotuvę, pasiima pigiausią grotuvą už 50–70 eurų ir po mėnesio nusivilia, nes garsas skamba baisiai arba adatėlė greitai sugadina plokšteles. Tokie grotuvai – dažniausiai su integruotu garsiakalbiu ir plastikiniais komponentais – yra tikra nelaimė kolekcionieriui. Jie ne tik prastai groja, bet ir fiziškai kenkia jūsų plokštelėms, nes adatos slėgis ir kokybė neatitinka standartų.
Pradedančiajam kolekcionieriui rekomenduojama investuoti bent 150–300 eurų į grotuvą. Tai nėra maža suma, bet tai investicija, kuri atsipirks. Populiarūs ir patikimi pasirinkimai pradedantiesiems:
- Audio-Technica AT-LP120XUSB – klasika tarp pradedančiųjų, stabilus, su geru kartuše, galima prijungti tiesiai prie kompiuterio
- Pro-Ject Debut Carbon EVO – šiek tiek brangesnė, bet garso kokybė jau rimtai aukštesnio lygio
- Rega Planar 1 – britų gamybos, paprastas dizainas, puikus garsas
Svarbu suprasti vieną techninį dalyką: grotuvui reikia stiprintuvo (angl. phono preamp). Kai kuriuose modeliuose jis yra integruotas, kitiems reikia atskiro. Jei perkate grotuvą be integruoto stiprintuvo, turėsite arba įsigyti atskirą phono preamp (galima rasti nuo 30 eurų), arba naudoti AV imtuvą su phono įėjimu. Tai ne kliūtis, tiesiog reikia žinoti iš anksto.
Ir dar vienas dalykas – adatėlė (angl. stylus). Ji dyla. Vidutiniškai po 500–1000 valandų klausymo reikia keisti. Tai normalu ir į tai reikia atsižvelgti planuojant biudžetą.
Garso sistema: kur plokštelė „atsiskleidžia”
Grotuvas be gerų garsiakalbių – tai kaip puikus vynas gertas iš plastikinio puodelio. Techniškai veikia, bet kažko trūksta. Vinilo garsas yra šiltas, turtingas, pilnas niuansų – ir visa tai reikia išgirsti per tinkamą sistemą.
Pradedančiajam yra du keliai. Pirmasis – aktyvūs garsiakalbiai su integruotu stiprintuvu. Tokie kaip Edifier R1280T arba Klipsch The Sixes – juos galima tiesiogiai prijungti prie grotuvo (jei jis turi integruotą phono preamp) ir jau turėsite puikiai skambančią sistemą. Tai paprasčiausias ir pigiausias kelias.
Antrasis kelias – atskiras stiprintuvas ir pasyvūs garsiakalbiai. Tai leidžia lanksčiau konfigūruoti sistemą ir paprastai duoda geresnį garsą, bet reikalauja daugiau žinių ir biudžeto. Jei rimtai planuojate auginti kolekciją ir garso sistemą, šis kelias ilgainiui apsimoka.
Vienas praktinis patarimas: prieš perkant naują garso įrangą, pasiklauskite draugų, kurie jau turi sistemą. Daugelis audiofiliškų bendruomenių Lietuvoje mielai padeda pradedantiesiems ir kartais galima rasti naudotos, bet puikios kokybės įrangos už labai protingą kainą.
Kur pirkti plokšteles: nuo turgaus iki specializuotų parduotuvių
Tai bene maloniausia kolekcionavimo dalis. Plokštelių medžioklė – tai tikras menas ir malonumas. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje yra specializuotų plokštelių parduotuvių, kur galima rasti tiek naujų, tiek naudotų albumų. Naujų plokštelių kainos paprastai svyruoja nuo 20 iki 40 eurų, o limitiniai leidimai gali kainuoti ir žymiai daugiau.
Tačiau tikrasis lobis slypi naudotų plokštelių rinkoje. Štai kur galima rasti:
- Turgūs ir fleamarket’ai – Vilniaus Gariūnai, Kauno turgūs, įvairūs antikvariniai turgūs savaitgaliais. Čia kainos prasideda nuo 1–2 eurų, bet reikia kantrybės ir žinių
- Antikvarinės parduotuvės – dažnai turi gerą naudotų plokštelių pasirinkimą, kainos šiek tiek aukštesnės, bet kokybė paprastai patikrinta
- Interneto platformos – Discogs.com yra absoliutus standartas pasaulyje. Ten galima rasti beveik viską, palyginti kainas, skaityti atsiliepimus apie pardavėjus. Taip pat Facebook grupės, Vinted, vietiniai skelbimai
- Rekordų mugės – Lietuvoje jos vyksta kelis kartus per metus, tai tikra šventė kolekcionieriams
Perkant naudotas plokšteles, svarbu žinoti, kaip įvertinti jų būklę. Standartinė gradacija: Mint (M) – tobula, Near Mint (NM) – beveik tobula, Very Good Plus (VG+) – labai gera su minimaliais pėdsakais, Very Good (VG) – girdimi krakštelėjimai, Good (G) – prasta būklė. VG+ yra tas minimumas, kurį rekomenduočiau pirkti, nebent plokštelė labai reta ir negalima rasti geresnės būklės.
Prieš perkant naudotą plokštelę, visada apžiūrėkite ją prieš šviesą – taip matysite įbrėžimus. Ir jei galite, paprašykite pardavėjo paleisti – geriausia parduotuvė visada leis tai padaryti.
Kaip rūpintis plokštelėmis: tai ne tik estetika
Vienas iš dalykų, kurio daugelis pradedančiųjų neįvertina – plokštelių priežiūra. Vinilo paviršius yra jautrus. Dulkės, pirštų atspaudai, netinkamas laikymas – visa tai kenkia garso kokybei ir gali negrįžtamai sugadinti plokštelę.
Keletas esminių taisyklių:
Laikykite vertikaliai. Plokštelės negali gulėti horizontaliai viena ant kitos – tai deformuoja vinilinį diską. Laikykite jas stovėdamas, kaip knygas lentynoje. Tam puikiai tinka specialios lentynos arba net paprasti mediniai dėžių paletai.
Niekada nelieskite paviršiaus pirštais. Pirštų riebalai palieka pėdsakus, kurie pritraukia dulkes ir kenkia garsui. Laikykite plokštelę tik už kraštų ir centrinės etiketės.
Naudokite antistatines vidines pakuotes. Originalios popierinės pakuotės yra prastesnės – jos kaupia statinę elektros krūvį ir dulkes. Polietileninės arba risinės vidinės pakuotės yra žymiai geresnės ir kainuoja centus.
Valykite plokšteles. Bent jau naudotas – prieš pirmą kartą grojant. Paprasčiausias būdas – specialus velvetinis šepetėlis (angl. record brush), kuris kainuoja apie 10–20 eurų ir yra privalomas kiekvienam kolekcionieriui. Rimtesniems kolekcionieriams rekomenduojama plokštelių plovimo mašinėlė arba ultragarsinis valiklis, bet tai jau aukštesnio lygio investicija.
Rūpinkitės adatėle. Nešvari adatėlė kenkia plokštelėms. Reguliariai valykite ją specialiu šepetėliu arba valymo skysčiu.
Kaip formuoti kolekciją su galva
Čia prasideda tikras menas. Plokštelių kolekcionavimas gali greitai tapti nekontroliuojamu procesu – pradedi nuo kelių albumų, o po metų turi šimtus ir nebežinai, ką su jais daryti. Todėl nuo pat pradžių verta galvoti apie tai, kokią kolekciją norite sukurti.
Yra keletas skirtingų požiūrių. Vieni kolekcionuoja pagal žanrą – tik džiazas, tik klasikinė muzika, tik 70-ųjų rokas. Kiti renka tik pirmuosius leidimus (angl. first press) – tai brangiau, bet kolekcija tampa tikrai vertinga. Dar kiti renka pagal etiketę – tik Blue Note, tik Motown, tik Sub Pop. Yra ir tokių, kurie renka pagal šalį – tik japonų leidimai, žinomi savo išskirtine garso kokybe ir pakuotės kokybe.
Pradedantiesiems rekomenduočiau pradėti nuo to, ką mėgstate. Skamba paprastai, bet tai svarbu. Nekurkite kolekcijos, kurią, jūsų manymu, turėtumėte turėti – kurkite tą, kurią norėsite klausyti. Pirmosios 20–30 plokštelių turėtų būti albumai, kuriuos tikrai mylite ir klausysite vėl ir vėl.
Verta ir susipažinti su Discogs.com ne tik kaip pirkimo platforma, bet ir kaip kolekcijos valdymo įrankiu. Ten galite katalogizuoti savo kolekciją, matyti jos rinkos vertę, sekti, ko ieškote. Tai labai patogus įrankis, ypač kai kolekcija pradeda augti.
Bendruomenė: kodėl tai svarbiau nei atrodo
Vienas iš dalykų, kurio nesitikėjau pradėdamas kolekcionuoti – tai bendruomenė. Plokštelių kolekcionieriai yra nuostabūs žmonės. Jie mielai dalinasi žiniomis, rekomenduoja albumus, padeda rasti retenybes ir paprasčiausiai kalba apie muziką su tokiu entuziazmu, kurio retai sutinkate kasdieniniame gyvenime.
Lietuvoje yra aktyvios Facebook grupės, skirtos plokštelių kolekcionavimui. Ten galima rasti patarimų, pirkti, parduoti, keistis plokštelėmis. Taip pat verta sekti vietines plokštelių parduotuves socialiniuose tinkluose – jos dažnai organizuoja renginius, pristatymus, klausymo vakarus.
Tarptautiniu mastu Record Store Day – renginys, vykstantis kasmet balandžio mėnesį – yra tikra šventė. Tą dieną specializuotos parduotuvės visame pasaulyje išleidžia limituotus leidimus, organizuoja renginius, kviečia atlikėjus. Net jei neleisite pinigų, tiesiog apsilankyti tą dieną plokštelių parduotuvėje – malonumas.
Ir dar vienas dalykas – nebijokite klausti. Plokštelių parduotuvių darbuotojai paprastai yra tikri muzikos entuziastai, kurie mielai padės pradedančiajam. Pasakykite, ką mėgstate, ir jie rekomenduos albumus, kurių niekada nebūtumėte radę patys.
Kai adatėlė nusileidžia ant pirmosios plokštelės
Galiausiai, visas šis kelias – nuo grotuvo pasirinkimo iki plokštelių priežiūros ir bendruomenės – veda į vieną paprastą momentą. Kai pirmą kartą atsargiai padedi adatėlę ant plokštelės, išgirsti tą charakteringą tylų krakštelėjimą prieš prasidedant muzikai, ir kambarį užpildo garsas, kuris skamba kitaip nei bet kas, ką girdėjai per ausines ar telefono garsiakalbį – tada supranti, apie ką visi kalba.
Vinilo kolekcionavimas nėra pigus hobis, bet tai nėra ir brangus hobis, jei pradedate protingai. Pradėkite nuo gero grotuvo, kelių albumų, kuriuos tikrai mylite, ir paprasto šepetėlio plokštelėms valyti. Likusį laiką leiskite turguje ieškodami naujų lobių, kalbėdami su kitais kolekcionieriais ir tiesiog klausydami muzikos taip, kaip ji buvo sukurta būti klausoma.
Kolekcija augs savaime. Ir kiekvieną kartą, kai rasi tą vieną albumą, kurio ieškoji jau mėnesius, suprasite, kodėl žmonės tam skiria tiek laiko, pinigų ir vietos savo namuose. Nes tai nėra tik muzika. Tai patirtis. O patirtys – tai vienintelis dalykas, kuris tikrai verta kolekcionuoti.
