Kai miesto sienos pradeda kalbėti
Yra kažkas nepaprasto tame, kai eini gatve ir staiga sustoji – ne dėl to, kad pasiklykai ar pamiršai, kur skubi, o dėl to, kad ant šešių aukštų namo sienos kažkas nutapė tokį vaizdą, nuo kurio tiesiog negali atitraukti akių. Gatvės menas – tai ne vandalizmas, ne chaosas, ne tai, ką kai kurie vis dar bando pamatyti. Tai kultūra, istorija, politika, humoras ir grožis, supresuoti į vieną didelę, dažnais atvejais laikinos egzistencijos pasmerktos, kūrinio formą.
Gatvės meno festivaliai pastaraisiais metais tapo tikru kelionių magnetu. Žmonės planuoja atostogas ne pagal paplūdimius ar muziejus, o pagal tai, kur ir kada vyksta kitas didelis meno renginys po atviru dangumi. Ir nenuostabu – šie festivaliai suteikia tai, ko neduos joks Louvras ar Prado: galimybę stovėti šalia menininko, matyti, kaip kūrinys gimsta, liesti sieną (nors to ir nerekomenduojame), o svarbiausia – jausti, kad menas nėra kažkur toli, užrakintas stiklinėse vitrinose.
Šiame straipsnyje – keletas festivalių, kurie tikrai verti kelionės. Ne tik dėl pačių piešinių, bet ir dėl atmosferos, miestų, žmonių ir istorijų, kurias šie renginiai pasakoja.
Pow! Wow! – kai Havajus tampa drobė
Jei manote, kad Havajus – tai tik palmės, kokteiliai ir banglenčių sportas, Pow! Wow! Hawaii festivalius jus nustebins. Kas metų vasarį Honolulu Kakaako rajone susirenka daugiau nei šimtas menininkų iš viso pasaulio, ir per savaitę miestas tiesiog transformuojasi. Sienos, kurios dar prieš savaitę buvo pilkos ir nuobodžios, staiga virsta milžiniškomis drobėmis su abstrakčiais raštais, portretais, gamtos scenomis ir tokiais vaizdais, kuriuos sunku net apibūdinti žodžiais.
Festivalio įkūrėjas Jasper Wong turėjo paprastą idėją: atvesti pasaulinio lygio menininkus į Havajų ir leisti jiems kurti laisvai, be galerijų taisyklių ir komercinių apribojimų. Tai, kas prasidėjo kaip nedidelis eksperimentas, dabar yra vienas žinomiausių gatvės meno festivalių pasaulyje, turintis šakas Berlyne, Singapūre, Jeruzalėje ir dar keliose vietose.
Praktinis patarimas: Jei planuojate vykti, rezervuokite viešbutį bent tris mėnesius iš anksto – vasaris Havajuje ir be festivalio yra populiarus metas. Kakaako rajonas yra pasiekiamas pėsčiomis iš daugelio centrinių viešbučių. Festivalio metu organizuojamos nemokamos ekskursijos su gidais, kurie papasakos apie kiekvieną kūrinį ir jo autorių – tai tikrai verta laiko, nes be konteksto dalis darbų gali atrodyti tiesiog kaip gražūs piešiniai, o su kontekstu jie tampa visai kita patirtimi.
Upfest Bristolyje – Europoje nėra didesnio
Bristolis ir gatvės menas – tai beveik sinonimiškai. Juk čia gimė Banksy, čia augo gatvės meno kultūra, kai ji dar buvo laikoma nusikaltimu. Ir būtent čia kasmet liepos mėnesį vyksta Upfest – didžiausias gatvės meno ir grafičio festivalis Europoje.
Skaičiai kalba patys už save: per keturias dienas daugiau nei 400 menininkų iš keliasdešimties šalių nudažo apie 30 000 kvadratinių metrų sienų ploto. Bedminsterio ir Southville rajonai per tą laiką tiesiog atgyja – čia ne tik tapoma, bet ir vyksta muzikos pasirodymai, maisto festivaliai, dirbtuvės vaikams ir suaugusiems, pokalbiai su menininkais.
Tai, kas Upfest daro ypatingą, yra jo prieinamumas. Festivalis nemokamas – tiesiog ateini ir žiūri. Gali stovėti šalia menininko ant kopėčių ir stebėti, kaip iš purškiklio gimsta veidai, peizažai ar abstrakčios formos. Gali užkalbinti, paklausti, ir daugelis menininkų mielai papasakos apie savo kūrybą.
Ką verta žinoti: Bristolis apskritai yra nuostabus miestas savaitgalio kelionei. Clifton pakabinamas tiltas, Harbourside, nepriklausomų restoranų gausa – čia tikrai nereikia bijoti, kad po festivalio nebus ką veikti. Jei norite pamatyti kuo daugiau kūrinių, apsirūpinkite patogiais batais – rajonai yra gana plačiai išsibarstę, ir dieną galite praeiti nemažai kilometrų.
Nuart – kai Stavangeras tapo meno sostine
Norvegija ir gatvės menas – šis derinys iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keistai. Bet Nuart Festival Stavangere jau daugiau nei dvidešimt metų įrodo, kad šiaurės miestas gali tapti gatvės meno pasaulio centru bent jau vieną savaitę per metus.
Nuart nėra tik festivalis – tai ir konferencija, ir akademinė diskusija apie gatvės meną kaip kultūros reiškinį. Čia atvyksta ne tik menininkai, bet ir kuratoriai, žurnalistai, akademikai, kurie diskutuoja apie tai, ką gatvės menas reiškia visuomenei, kaip jis keičia miestus ir ar komercializacija jį žudo. Tai suteikia festivaliui kitokį gylį nei daugeliui panašių renginių.
Menininkų sąrašas per metus buvo tikrai įspūdingas: Shepard Fairey, ROA, Blu, Os Gemeos – vardai, kuriuos gatvės meno pasaulyje žino visi. Stavangero sienos po festivalio lieka kaip nuolatinė galerija, ir miesto gyventojai jau seniai priėmė šią tradiciją kaip neatsiejamą miesto tapatybės dalį.
Kelionės patarimas: Stavangeras yra puikus bazinis taškas ir fjordų tyrinėjimui – Lysefjordas su garsiuoju Preikestoleno uola yra visai netoli. Taigi galite derinti gatvės meną su norvegiška gamta, kas skamba kaip gana nebloga atostogų formulė. Festivalis paprastai vyksta rugsėjį, kai turistų srautai šiek tiek atslūgsta ir kainos yra šiek tiek palankesnės.
Djerbahood – gatvės menas Sacharos pakraštyje
Vienas netikėčiausių gatvės meno festivalių pasaulyje vyksta ne Niujorke, ne Berlyne, ne Londone – o mažame Tuniso saloje esančiame kaimelyje vardu Erriadh, Džerbos saloje. Djerbahood projektas, kurį 2014 metais inicijavo galerija Itinerrance, pakvietė daugiau nei 150 menininkų iš 30 šalių ir per kelias savaites pavertė kaimelio sienas viena didžiausių lauko galerijų pasaulyje.
Tai, kas šį projektą daro tikrai unikaliu, yra kontrastas. Senos arabų architektūros sienos, tradiciniai baltai nudažyti namai, siauros gatvelės – ir ant viso to ryškūs, modernūs, kartais provokuojantys meno kūriniai. Šis kontrastas ne griauna vietos atmosferos, o ją praturtina, sukuria dialogą tarp tradicijos ir šiuolaikinio pasaulio.
Djerbahood nėra kasmetinis festivalis tokia prasme, kaip Upfest ar Pow! Wow! – tai labiau nuolatinis projektas, kuris vis papildomas naujais kūriniais. Bet tai reiškia, kad galite atvykti bet kuriuo metu ir pamatyti šią unikalią galeriją.
Praktinė informacija: Džerba yra populiari turistinė sala su gerais oro susisiekimo ryšiais iš daugelio Europos miestų. Erriadh kaimelis yra apie 10 kilometrų nuo pagrindinės Houmt Souk gyvenvietės – galite nuvykti taksi arba išsinuomoti motorolerį, kas yra ir pigesnis, ir įdomesnis variantas. Geriausia atvykti ryte, kol nėra per karšta – vasarą temperatūra gali siekti 40 laipsnių, ir ilgas vaikščiojimas saulėje nėra pati maloniausia patirtis.
Meeting of Styles – pasaulinis grafičio tinklas
Meeting of Styles yra šiek tiek kitoks nei kiti šiame sąraše. Tai ne vienas festivalis vienoje vietoje – tai tarptautinis tinklas, kuris kasmet organizuoja renginius dešimtyse miestų visame pasaulyje: Vokietijoje, Brazilijoje, Japonijoje, Pietų Afrikoje, ir net Lietuvoje bei Latvijoje.
Festivalio šaknys yra giliai grafičio kultūroje – tai ne tiek gatvės menas plačiąja prasme, kiek klasikinis grafičio stilius su raidėmis, simboliais ir tuo specifiniais estetika, kuri atsirado Niujorko metro vagonuose aštuntajame dešimtmetyje. Tai svarbu suprasti prieš atvykstant – jei tikitės didelių realistinių portretų ar abstrakčių kompozicijų, Meeting of Styles gali šiek tiek nustebinti.
Bet būtent dėl to šis festivalis yra vertingas. Jis išsaugo autentišką grafičio kultūrą, jos kalbą ir tradiciją, tuo metu kai daugelis kitų festivalių jau labiau orientuojasi į tai, kas atrodo gerai Instagram nuotraukose. Čia galite pamatyti tikrus grafičio meistrus dirbant, suprasti, kiek technikos ir praktikos reikia, kad raidės atrodytų taip, kaip jos atrodo.
Patarimas: Sekite oficialią Meeting of Styles svetainę ir socialinius tinklus – renginių kalendorius atnaujinamas reguliariai, ir gali pasirodyti, kad artimiausias festivalis vyksta visai netoli jūsų. Tai puiki proga pamatyti gatvės meną be ilgos kelionės.
Mural Festival Monrealyje – Šiaurės Amerikos šiaurė
Monrealis jau seniai yra žinomas kaip vienas kūrybiškiausių miestų Šiaurės Amerikoje, ir Festival Mural tik patvirtina šią reputaciją. Kasmet birželio mėnesį Saint-Laurent bulvaro rajone susirenka menininkai iš viso pasaulio, ir per dešimt dienų miestas gauna naują vizualų sluoksnį.
Tai, kas Monrealio festivalį išskiria, yra jo integracija į miesto gyvenimą. Čia nėra jausmo, kad festivalis vyksta kažkur šone – jis vyksta pačiame miesto centre, tarp kavinių, restoranų, muzikos barų. Vakare, kai menininkai baigia darbą, ta pati erdvė virsta koncertų vieta. Muzika, maistas, menas – viskas sulieta į vieną didelę šventę.
Monrealis apskritai yra miestas, kuriame gatvės menas yra rimtai vertinamas. Čia yra specialios programos, finansuojančios meno kūrinius ant miesto pastatų, ir tai reiškia, kad net ir ne festivalio metu mieste yra ką pamatyti. Festival Mural tik sutelkia šią energiją į vieną intensyvų periodą.
Kelionės derinimas: Birželis Monrealyje yra puikus metas – oras malonus, mieste vyksta daugybė renginių (Jazz festivalis irgi paprastai birželį!), ir galite puikiai suderinti kelis skirtingus kultūrinius renginius per vieną kelionę. Iš Europos skrydžiai į Monrealį yra gana reguliarūs ir dažnai pasiūlomos neblogos kainos, jei rezervuojate iš anksto.
Kai piešiniai ant sienų tampa kelionių priežastimi
Gatvės meno festivaliai – tai vienas tų reiškinių, kurie keičia tai, kaip mes galvojame apie keliones ir kultūrą. Dar prieš dešimt metų mažai kas planuotų kelionę į Bristolį ar Stavangerą vien dėl to, kad ten vyksta meno festivalis. Dabar tai yra visiškai normalu, ir tokių žmonių daugėja kiekvienais metais.
Ir yra kažkas labai gražaus šioje tendencijoje. Gatvės menas demokratizuoja kultūrą – jis išeina iš galerijų, kurios dažnai yra brangios, formalios ir šiek tiek bauginančios, ir ateina tiesiai pas žmones. Jums nereikia žinoti meno istorijos, nereikia suprasti postmodernizmo teorijų, nereikia vilkėti tam tikrų drabužių. Tiesiog ateini, žiūri, ir jautiesi arba jautiesi ne – ir abu atvejai yra teisingi.
Jei dar niekada nebuvote gatvės meno festivalyje, pradėkite nuo to, kuris yra arčiausiai – galbūt Meeting of Styles turi renginį jūsų šalyje, galbūt koks nors miestas organizuoja mažesnį vietinį festivalį. O jei jau esate patyrę šią patirtį ir norite kažko daugiau – Havajų saulė su Pow! Wow! fone arba Norvegijos šiaurė su Nuart festivaliu tikrai nepaliks abejingų. Sienos kalba. Tereikia sustoti ir pasiklausyti.
