Kodėl apskritai verta rašyti – ir kam tai tinka
Turbūt ne kartą pagalvojai: „Reikėtų pradėti rašyti dienoraštį” arba „Gal sukurčiau tinklaraštį apie savo keliones?” Ir tada… nieko. Mintis nuskriejo, gyvenimas tęsėsi, o tuščias puslapis liko tuščias. Taip nutinka beveik visiems. Bet štai kas įdomu – žmonės, kurie vis dėlto pradeda rašyti, retai kada gailisi. Dažniau gailisi, kad nepradėjo anksčiau.
Rašymas – nesvarbu, ar tai privatus dienoraštis, ar viešas tinklaraštis – veikia kaip savotiškas galvos išvalymas. Mintys, kurios sukasi galvoje kaip skalbimo mašina, kai jas užrašai, staiga tampa tvarkingesnes. Pradedi suprasti, ko iš tikrųjų nori, kas tave erzina, kas džiugina. Tai nėra jokia mistika – tai tiesiog mūsų smegenų veikimo principas: kai verčiame save suformuluoti mintį žodžiais, ji tampa konkretesnė.
Dienoraštis ir tinklaraštis – tai du skirtingi žvėrys, nors ir giminingi. Dienoraštis yra tavo asmeninė erdvė, kurioje niekas nekels klausimų, neskaičiuos klaidų, neskaičiuos skaitytojų. Tinklaraštis – tai jau pokalbis su pasauliu. Abiem atvejais pradžia yra ta pati: reikia tiesiog pradėti.
Dienoraštis ar tinklaraštis – kaip apsispręsti
Prieš griebdamasis rašiklio ar klaviatūros, verta minutę pagalvoti, ko iš tikrųjų nori. Nes tai labai skirtingi dalykai, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti panašiai.
Dienoraštis – tai tavo privati teritorija. Čia gali rašyti apie tai, kaip tave supykdė kolega, kaip bijoji ateities, kaip myli savo šunį ar kaip atostogos Graikijoje buvo visiškai kitokios, nei tikėjaisi. Niekas neskaitys, niekas nespręs. Dienoraštis puikiai tinka, jei:
- Nori geriau suprasti savo emocijas ir mintis
- Ieškai būdo sumažinti stresą
- Nori fiksuoti gyvenimo momentus sau pačiam
- Bijai viešumo arba tiesiog nenori dalintis
Tinklaraštis – tai jau kitas reikalas. Čia rašai kitiems. Gali rašyti apie keliones, maistą, knygas, tėvystę, sodą, finansus – bet ką, kas tau įdomu ir kas gali būti įdomu dar bent keliems žmonėms pasaulyje. Tinklaraštis tinka, jei:
- Nori dalintis patirtimi ar žiniomis
- Svajoji apie bendruomenę aplink savo pomėgius
- Galbūt ilgainiui nori iš to uždirbti
- Tiesiog mėgsti rašyti ir nori auditorijos
Beje, niekas nedraudžia turėti abu. Privatus dienoraštis sau ir viešas tinklaraštis kitiems – tai visiškai normalu ir net labai protinga kombinacija.
Nuo ko pradėti praktiškai – pirmieji žingsniai
Gerai, apsisprendei. Dabar – kaip iš tikrųjų pradėti, o ne tik galvoti apie pradėjimą?
Jei renkiesi dienoraštį, pirmiausia nuspręsk formatą. Popieriniai dienoraščiai turi savo magiją – rašymas ranka sulėtina tempą, verčia mąstyti giliau. Bet jei rašai lėtai arba greitai pavargsta ranka, skaitmeninis variantas gali būti geresnis. Programėlės kaip Day One, Notion ar net paprastas „Google Docs” dokumentas veikia puikiai. Svarbiausia – kad priemonė nekeltų papildomo streso.
Jei renkiesi tinklaraštį, reikės šiek tiek daugiau pasiruošimo:
- Platforma: WordPress yra klasika ir suteikia daugiausiai lankstumo. Substack puikiai tinka, jei planuoji rašyti naujienlaiškio formatu. Blogger yra paprasčiausias variantas pradedantiesiems. Wix ar Squarespace – geras pasirinkimas, jei svarbu vizualinė pusė.
- Domenas: Galima pradėti su nemokamu subdomenu (pvz., vardas.wordpress.com), bet ilgainiui verta investuoti į savo domeną – tai kainuoja apie 10-15 eurų per metus ir suteikia profesionalesnį įvaizdį.
- Dizainas: Nesistengk padaryti tobulo dizaino iš karto. Pasirink paprastą, švarią temą ir pradėk rašyti. Dizainą visada galima patobulinti vėliau.
Ir svarbiausia – neparašyk pirmojo įrašo apie tai, kad pradedi rašyti tinklaraštį. Tai viena dažniausių pradedančiųjų klaidų. Geriau iš karto rašyk apie tai, dėl ko žmonės turėtų tave skaityti.
Kaip rasti savo balsą ir temą
Viena didžiausių kliūčių pradedant rašyti – jausmas, kad neturi ką pasakyti arba kad tai, ką nori pasakyti, jau kažkas pasakė geriau. Šis jausmas yra normalus, bet jis meluoja.
Tavo balsas – tai ne tik tai, ką rašai, bet ir kaip rašai. Du žmonės gali rašyti apie tą patį kelionių maršrutą Italijoje, bet skaitytojai skaitys abu, nes kiekvienas papasakos kitaip, pastebės skirtingus dalykus, pajus skirtingai. Tavo perspektyva yra unikali vien dėl to, kad ji yra tavo.
Kaip rasti savo temą? Užduok sau kelis klausimus:
- Apie ką galiu kalbėti valandas, nepavargdamas?
- Ką draugai klausia manęs patarimo?
- Kokios patirtys mane išmokė kažko svarbaus?
- Kas mane erzina internete – ką norėčiau pasakyti kitaip?
Atsakymai į šiuos klausimus dažnai nurodo tiesiai į tavo nišą. Ir nebijok būti specifiškas. „Kelionės” yra per platu. „Kelionės su vaikais iki 5 metų biudžetiškai” – tai jau kažkas. Kuo konkretesnė tema, tuo lengviau rasti savo skaitytojus.
Dėl dienoraščio – ten temos ieškoti nereikia. Rašyk apie tai, kas šiandien nutiko, kaip jautiesi, ko bijai, ko lauki. Dienoraštis neturi temos – jis turi tave.
Reguliarumas – didžiausias iššūkis ir kaip jį įveikti
Pirmasis įrašas parašomas su entuziazmu. Antrasis – dar gerai. Trečiasis – jau šiek tiek sunkiau. O po dviejų savaičių… tyla. Tai klasikinė istorija, ir ji nutinka absoliučiai daugumai.
Reguliarumas yra vienintelis dalykas, kuris skiria tuos, kurie rašo, nuo tų, kurie „ketina pradėti rašyti”. Ir čia nėra jokios magijos – tik kelios strategijos, kurios tikrai veikia:
Nustatyk minimalų įsipareigojimą. Ne „rašysiu kiekvieną dieną po valandą” – tai per daug. Geriau: „Rašysiu 10 minučių kiekvieną vakarą prieš miegą” arba „Parašysiu bent tris sakinius”. Mažas įsipareigojimas, kurį laikosi, yra daug vertingesnis nei didelis, kurio nelaikai.
Susieki rašymą su esamu įpročiu. Psichologai tai vadina „habit stacking”. Pavyzdžiui: „Po rytinės kavos – rašau 10 minučių.” Arba: „Prieš einant miegoti, užrašau tris dalykus iš dienos.” Kai rašymas prisijungia prie jau egzistuojančio įpročio, jis greičiau tampa rutina.
Leisk sau rašyti blogai. Tai galbūt svarbiausia taisyklė. Perfekcionizmas yra didžiausias rašymo priešas. Dienoraštyje gali rašyti neišbaigtomis mintimis, su klaidomis, chaotiškai. Tinklaraštyje – taip pat. Geriau paskelbtas vidutinis įrašas nei nepaskelbtas tobulas.
Padaryk tai fiziškai lengva. Jei dienoraštis yra stalčiuje, o rašiklis kažkur dingo – rašysi rečiau. Jei tinklaraščio platforma reikalauja penkių slaptažodžių – irgi. Kuo mažiau trintis tarp tavęs ir rašymo, tuo geriau.
Ką daryti, kai neturi ką rašyti
Tai nutinka visiems. Net tiems, kurie rašo metų metus. Tuščio puslapio baimė – tai ne silpnumo ženklas, tai tiesiog rašymo dalis.
Keletas konkrečių triukų, kai mintys neateina:
Rašymo raginiai (prompts). Internete pilna sąrašų su klausimais dienoraščiui: „Kas šiandien mane nustebino?”, „Ką norėčiau pasakyti sau prieš 10 metų?”, „Kas šiuo metu man kelia didžiausią stresą ir kodėl?” Tokie klausimai veikia kaip durys į mintis, kurios jau yra, tik laukia, kol jas atidarysi.
Laisvas rašymas (free writing). Nustatyk laikmatį – 5 ar 10 minučių – ir rašyk viską, kas ateina į galvą, nestabdydamas, netaisydamas, negalvodamas. Net jei rašai „nežinau ką rašyti, nežinau ką rašyti” – rašyk. Po kelių minučių kažkas tikro paprastai išlenda.
Grįžk prie praeities. Jei rašai tinklaraštį – peržiūrėk senus įrašus. Galbūt kažką galima išplėsti, atnaujinti, pažiūrėti iš kitos perspektyvos? Jei rašai dienoraštį – perskaityk, ką rašei prieš metus. Tai gali sukelti naujų minčių arba tiesiog priminti, kiek daug jau parašei.
Gyvenk aktyviau. Tai skamba keistai, bet rašytojai, kurie mažai gyvena, neturi apie ką rašyti. Eik į naują vietą, išbandyk naują receptą, susitik su žmogumi, kurio seniai nematei. Patirtys yra žaliava rašymui.
Tinklaraštis kaip kelionių kompanionas – ypatingas atvejis
Kadangi esame atostogų portale, negalime nepaminėti vieno ypač gražaus rašymo formato – kelionių dienoraščio ar tinklaraščio. Tai vienas populiariausių ir, drįsčiau teigti, vienas prasmingiausiausių rašymo žanrų.
Kelionių rašymas turi keletą privalumų, kurių kiti žanrai neturi. Pirma, turinys pats ateina pas tave – kiekviena diena naujoje vietoje yra pilna potencialių istorijų. Antra, žmonės mėgsta skaityti apie keliones, nes tai leidžia jiems svajoti ir planuoti. Trečia, tai puiki atmintis – po metų ar dešimties galėsi grįžti ir prisiminti ne tik ką matei, bet ir kaip jauteisi.
Keletas patarimų kelionių rašymui:
- Rašyk tą pačią dieną arba kitą rytą. Detalės išnyksta greitai. Kvapai, garsai, smulkmenos – visa tai po savaitės bus tik migla.
- Rašyk ne tik apie vietas, bet apie žmones. Vietos yra gražios, bet žmonės, kuriuos sutikai, pokalbiai, kuriuos turėjai – tai daro kelionių istorijas tikrai įsimintinas.
- Nebijok rašyti apie tai, kas nepavyko. Pamestas traukinys, blogas restoranas, lietus per visą savaitę – tai dažnai įdomiausi įrašai. Tobulos kelionės istorijos yra nuobodžios.
- Įtrauk praktinius dalykus. Kainos, adresai, patarimai – tai, ko skaitytojai ieško, kai planuoja savo kelionę.
Kai rašymas tampa kažkuo daugiau nei tik hobiu
Pradėjai rašyti. Rašai reguliariai. Skaitytojų daugėja. Ir staiga pagalvoji – o gal iš to galima kažką daugiau?
Tinklaraštis tikrai gali tapti pajamų šaltiniu, nors reikia būti sąžiningam: tai nėra greitas procesas. Dauguma sėkmingų tinklaraštininkų dirbo metus ar net kelerius metus, kol pradėjo uždirbti. Bet galimybės yra realios:
Reklama ir partnerystės. Kai tinklaraštis surenka pakankamai skaitytojų, galima bendradarbiauti su prekių ženklais, viešbučiais, kelionių kompanijomis. Kelionių tinklaraščiams tai ypač aktualu.
Affiliate marketing. Rekomenduoji produktus ar paslaugas su specialia nuoroda ir gauni komisinį mokestį, jei kas nors perka. Tai vienas paprasčiausių būdų pradėti uždirbti.
Skaitmeniniai produktai. Kelionių gidai, maršrutai, e-knygos – jei turi vertingos informacijos, žmonės moka už ją.
Konsultacijos. Jei tapai ekspertu savo srityje, žmonės mokės už tavo laiką ir patarimus.
Bet net jei niekada neuždirbsi nė cento iš tinklaraščio – tai vis tiek gali būti vienas vertingiausių dalykų, ką darai. Rašymas ugdo mąstymą, gerina komunikaciją, kuria bendruomenę ir palieka pėdsaką. O dienoraštis – tai asmeninis turtas, kurio vertė nemažėja su laiku.
Pradėk šiandien, o ne „kai bus tinkamas laikas”
Tinkamas laikas pradėti rašyti yra dabar. Ne po atostogų, ne nuo pirmadienio, ne kai turėsi geresnę kamerą ar gražesnį stalą. Dabar.
Atidaryk naują dokumentą. Arba pasiimk sąsiuvinį. Ir parašyk bet ką – kaip šiandien jautiesi, ko lauki, kas tave neramina. Nesvarbu, ar tai bus vienas sakinys, ar dešimt puslapių. Svarbu, kad pradėtum.
Rašymas yra kaip raumenys – kuo daugiau treniruoji, tuo lengviau sekasi. Pirmieji įrašai gali atrodyti nerangiai, mintys gali būti nesuformuluotos, sakiniai – neišbaigti. Tai normalu. Tai yra pradžia, o ne galutinis rezultatas.
Žmonės, kurie šiandien turi įspūdingus tinklaraščius su tūkstančiais skaitytojų, kažkada irgi turėjo tuščią puslapį ir nežinojo, nuo ko pradėti. Skirtumas tarp jų ir tų, kurie vis dar galvoja apie pradžią, yra paprastas: jie tiesiog pradėjo. Ir tęsė. Net kai neturėjo noro. Net kai niekas neskaitė. Net kai atrodė, kad tai beprasmiška.
Tad – ką rašysi pirmiausia?
