Kodėl kelionės su vaikais yra kitokios (ir kodėl tai nėra blogai)
Prisimenu, kaip prieš pirmuosius atostogas su mažyliu draugai žiūrėjo į mane su tokia užuojauta, lyg ruoščiausi į karą. „Ar tikrai vykstate? Su kūdikiu?” – klausė jie. Ir žinote ką? Jie buvo teisūs, kad tai bus kitaip. Bet klydo, kad bus blogai.
Kelionės su mažais vaikais – tai visiškai atskiras žanras. Ne geresnis, ne blogesnis nei kelionės dviese ar solo, tiesiog kitoks. Čia nėra vietos spontaniškumui, vėlyvoms vakarienėms restorane ar atsitiktiniam muziejaus lankymui. Bet yra kažkas, ko nerasite jokioje kitoje kelionėje – pasaulis per vaiko akis. Kai trejų metų vaikas pirmą kartą pamato jūrą ir sustingsta iš nuostabos, tai yra momentas, kurio neišpirksi jokiais pinigais.
Tačiau kad tokie momentai apskritai įvyktų, reikia pasiruošti. Ir ne bet kaip, o gerai. Šiame straipsnyje kalbėsime apie viską – nuo to, kaip pasirinkti tinkamą kelionės kryptį iki to, ką dėti į rankinį bagažą, kad lėktuve nesijustumėte kaip katastrofos epicentre.
Kryptis, kryptis, kryptis – kaip pasirinkti tinkamą vietą
Pirmasis ir turbūt svarbiausias sprendimas – kur vykti. Ir čia daugelis tėvų daro klasikinę klaidą: renkasi vietą, kuri jiems patiems atrodo įdomi, ir tik paskui galvoja, ar tai tiks vaikui. Turėtų būti atvirkščiai.
Keletas klausimų, kuriuos verta užduoti sau prieš perkant bilietus:
- Kiek vaikui metų? Kūdikiui iki metų iš esmės nesvarbu, kur jūs esate – jam svarbu rutina, maitinimas ir miegas. Dvejų–trejų metų vaikui reikia erdvės bėgioti ir žaisti. Penkiamečiui jau galima rodyti pilis ir pasakoti istorijas.
- Koks klimatas? Karštas ir drėgnas klimatas mažiems vaikams gali būti tikras išbandymas. Tailandas liepos mėnesį su dvejų metų vaiku – tai jau herojiškas žygdarbis, ne atostogos.
- Kiek laiko užtruks kelionė? Ilgas skrydis su mažyliu – tai rimtas iššūkis. Jei vaikui mažiau nei treji, rimtai apsvarstykite, ar verta skristi ilgiau nei 4–5 valandas.
- Ar vieta draugiška vaikams? Kai kurios šalys ir kurortai tiesiog geriau pritaikyti šeimoms. Kitos – ne.
Geriausios kryptys mažiems vaikams dažniausiai yra tos, kur yra paplūdimys arba gamta, kur nereikia daug vaikščioti ir kur maistas nėra egzotiškas. Kroatija, Graikija, Ispanija, Italijos pakrantė – klasika, kuri veikia. Jei norite kažko toliau – Maldijai arba Balis gali būti nuostabus, bet tik jei esate pasiruošę ilgai kelionei ir žinote, ką darote.
Praktinis patarimas: Ieškokite kurortų ar viešbučių, kurie specialiai pozicionuoja save kaip „šeimyninius”. Tai nėra tik rinkodaros žodis – tokie viešbučiai dažniausiai turi vaikų baseinus, žaidimų aikšteles, ankstyvą vakarienę ir personalą, kuris neišsigąsta, kai jūsų vaikas pradeda rėkti prie stalo.
Planavimas – kiek jo reikia ir kaip nepersistengti
Yra du kraštutinumai, į kuriuos linksta tėvai. Pirmieji planuoja kiekvieną minutę – sukuria spalvotą skaičiuoklę su visu itinerariu, rezervuoja viską iš anksto ir tada kenčia, kai vaikas suserga arba tiesiog nenori eiti į tą muziejų, kuriam pirkote bilietus tris mėnesius iš anksto. Antrieji neplanuoja nieko ir tikisi, kad „susidėlios savaime”. Nesidėlioja.
Tiesa, kaip visada, yra kažkur per vidurį. Kelionė su vaikais reikalauja struktūros, bet ne rigidiškumo. Jums reikia žinoti, kur nakvosit, kaip keliausite ir maždaug ką veiksite – bet kiekvieną dieną palikite erdvės improvizacijai.
Štai kaip tai atrodo praktiškai:
- Planuokite mažiau, nei manote reikiant. Jei galvojate, kad per dieną suspėsite tris atrakcijas, planuokite dvi. Su vaikais viskas užtrunka dvigubai ilgiau – nuo išėjimo iš viešbučio iki grįžimo.
- Kiekvieną dieną turėkite „laisvą” laiką. Bent dvi valandos, kai niekur neskubate ir nieko neplanuojate. Tai gali būti paprastas pasivaikščiojimas arba sėdėjimas kavinėje.
- Rezervuokite viešbučius, bet ne viską kita. Nakvynė turi būti užtikrinta. Bet restoranai, ekskursijos, paplūdimiai – dažniausiai galima spręsti vietoje.
- Turėkite „atsarginį planą”. Jei lyja arba vaikas nusiteikęs blogai – ką darysite? Geras muziejus, akvariumą, pramogų centras – žinokite, kur galite pabėgti.
Dar vienas dalykas, kurį daugelis tėvų pamiršta – kelionė neturi būti intensyvi. Jūs ne turistai, kurie bando pamatyti viską per savaitę. Jūs šeima, kuri bando pailsėti. Tai skirtingi tikslai, ir planavimas turi atspindėti šį skirtumą.
Transportas – kaip išgyventi kelionę iki vietos
Lėktuvas su mažu vaiku. Vien šie žodžiai kai kuriems tėvams sukelia nerimą. Ir suprantama – tai gali būti tikras išbandymas. Bet gali būti ir visai normalu, jei žinote keletą gudrybių.
Lėktuvu:
Pirmiausia – sėdimos vietos. Jei vaikui mažiau nei dvejų, jis oficialiai sėdi ant jūsų kelių (ir dažniausiai tai nemokama arba labai pigu). Bet jei galite sau leisti, nupirkite jam atskirą sėdimą vietą – jūs abu dėkositės sau. Rinkitės vietas prie lango arba prie koridoriaus – priklausomai nuo to, ar vaikas mėgsta žiūrėti pro langą, ar jums reikia dažnai keltis.
Skrydžio metu išgelbės:
- Nauji žaislai arba knygos, kurių vaikas dar nematė (naujumas laiko dėmesį)
- Planšetė su parsisiųstais filmukais ir žaidimais (be gailesčio – lėktuve ekrano laikas neribojamas)
- Užkandžiai – daug jų. Valgymas užima laiką ir ramina
- Ausų kištukai vaikui, jei jis jau pakankamai didelis – spaudimas kilimo ir nusileidimo metu gali skaudėti ausis
- Persirengimo komplektas – ir vaikui, ir jums. Nes bus
Automobiliu: Daugeliui šeimų tai patogiausia kelionės forma, ypač su mažais vaikais. Jūs kontroliuojate tempą, galite sustoti kada norite, bagažo apribojimų nėra. Minusas – ilgos kelionės gali būti sunkios vaikui, kuris negali ramiai sėdėti. Sprendimas: planuokite sustojimus kas 2–2,5 valandos, turėkite žaidimų automobiliui (garsinės knygos, dainos, paprastos viktorinos) ir nevykite naktį, jei vaikas blogai miega automobilyje.
Traukiniu: Neįvertinta kelionės forma su vaikais. Yra vietos vaikščioti, galima nešti daugiau daiktų, vaizdai pro langą yra tikras pramogų šaltinis. Jei kelionė trumpesnė nei 4–5 valandos, traukinys dažnai yra geriausia išeitis.
Ko imti – ir ko neimti
Tai tema, apie kurią galima kalbėti valandų valandas. Kiekvienas tėvas turi savo sistemą, ir kiekvienas tėvas pirmą kartą paima per daug. Tai tiesiog turi nutikti – ir tada jūs mokotės.
Bet štai keletas principų, kurie padės:
Vežkite mažiau drabužių, nei manote reikiant. Tikrai. Daugumoje kelionės vietų yra skalbyklos arba galimybė skalbti. Vaikas per dieną gali suteršti tris marškinėlius – bet jūs galite skalbti. Du komplektai per dieną yra maksimumas, ko jums reikia.
Vaistinėlė – tai ne tas atvejis, kur reikia taupyti. Pasiimkite viską: karščio mažinimo vaistus, alergijos vaistus, nosies lašus, dezinfekantą, pleistrus, viduriavimo vaistus. Vaikų liga užsienyje yra vienas didžiausių kelionės košmarų, ir turėti vaistus po ranka yra neįkainojama.
Vežimėlis ar nešioklė? Priklauso nuo vaiko amžiaus ir kelionės pobūdžio. Vežimėlis yra puikus, jei keliaujate į miestą su lygiais šaligatviais. Bet jei planuojate gamtą, kalnus ar akmenuotus paplūdimius – nešioklė yra geriau. Daugelis šeimų ima abu.
Maisto klausimas: Jei vaikas yra ypač išrankus valgytojas, pasiimkite kelis jo mėgstamus produktus – bent pirmosioms dienoms, kol pripranta prie naujos aplinkos. Bet nebijokite leisti vaikui ragauti vietinio maisto – vaikai dažnai yra atviresni naujovėms, nei manome.
Ką palikti namuose: Brangius žaislus (bus pamesti arba sugadinti), per daug knygų (sunkios), visą vaikų virtuvę (vietos nėra).
Rutina kelionėje – kaip išlaikyti sanity
Vienas iš didžiausių mitų apie keliones su vaikais yra tas, kad reikia visiškai atsisakyti rutinos. „Atostogos – tai laisvė!” – sako žmonės, kurie neturi vaikų. Arba kurie pamiršo, kaip tai buvo.
Maži vaikai gyvena pagal rutiną. Jų kūnai ir smegenys tikisi tam tikrų dalykų tam tikru laiku – miego, valgymo, žaidimo. Kai ši rutina suardoma, vaikai tampa nervingi, kaprizingi ir nelaimingi. O nelaimingas vaikas reiškia nelaimingas atostogas visiems.
Tai nereiškia, kad kelionėje turite laikytis tos pačios minutinės programos kaip namuose. Bet keletas dalykų turi išlikti:
- Miego laikas. Jei vaikas namuose eina miegoti 20:00, kelionėje gali būti 20:30 ar net 21:00. Bet ne 23:00. Vaikas, kuris miega per mažai, yra tik blogėjantis ciklas – jis prastai elgiasi, jūs stresaujate, jis jaučia jūsų stresą ir elgiasi dar blogiau.
- Dienos miegas. Jei vaikas dar miega dieną – gerbkite tą laiką. Tai gali reikšti, kad viduryje dienos grįžtate į viešbutį. Ir tai yra gerai. Naudokite tą laiką ir jūs pailsėti.
- Reguliarūs valgymai. Alkanas mažas vaikas yra tikras gamtos stichija. Visada turėkite užkandžių.
- Žinomi ritualai. Jei namuose prieš miegą skaitote knygą – skaitykite ir kelionėje. Šie maži ritualai signalizuoja vaikui, kad viskas gerai, net jei aplinka nauja.
Laiko juostų keitimas yra atskira tema. Jei keliaujate į kitą laiko juostą su mažu vaiku, pasiruoškite, kad pirmosios 2–3 dienos gali būti sunkios. Bandykite kuo greičiau prisitaikyti prie vietinio laiko – dieną laikykite vaiką budų, net jei jis mieguistas, ir neikite miegoti per anksti.
Kaip išlaikyti kantrybę – ir kodėl kartais galima jos neturėti
Niekas jums to nepasakys atvirai, todėl pasakysiu aš: kelionės su mažais vaikais kartais yra labai sunkios. Bus momentų, kai norėsite tiesiog sėdėti paplūdimyje tyloje, bet vietoje to aiškinsite trejų metų vaikui, kodėl negalima mesti smėlio į kitus vaikus. Bus vakarų, kai grįšite į viešbutį pavargę ir supykę, ir galvosite, kodėl apskritai išvykote.
Tai normalu. Ir tai nereiškia, kad esate blogi tėvai arba kad kelionė yra nesėkmė.
Keletas dalykų, kurie padeda:
Padalinkite atsakomybę. Jei keliaujate su partneriu, aiškiai susitarkite, kas ir kada rūpinasi vaiku. Kiekvienas turi turėti laiko sau – bent valandą per dieną, kai galite tiesiog egzistuoti be tėvų vaidmens.
Nustokite lyginti. Socialiniuose tinkluose matote tobulas šeimų nuotraukas iš kelionių – visi šypsosi, visi laimingi, viskas graži. Tai yra dešimt sekundžių iš visos dienos. Kitos dvidešimt trys valandos ir penkiasdešimt minutės atrodo kaip ir jūsų.
Leiskite sau keisti planus. Jei vaikas šiandien nenusiteikęs – nereikia jo tempti į muziejų. Praleiskite dieną paplūdimyje arba viešbutyje. Tai nėra nesėkmė – tai protingas sprendimas.
Ieškokite malonumų vaikų lygmenyje. Kartais geriausi kelionės momentai yra patys paprasčiausi – ledai paplūdimyje, žaidimas smėlyje, vaikų baseinas. Nereikia ieškoti „kultūrinių patirčių” – tiesiog leiskite vaikui džiaugtis.
Kai grįžtate namo – ir kodėl verta tai daryti vėl
Pirmoji kelionė su vaiku dažnai yra sunkiausia. Jūs dar nežinote, kaip tai veikia, neturite sistemų, bijote nežinomybės. Antroji kelionė yra lengvesnė. Trečioji – dar lengvesnė. Ir kažkuriame etape jūs pradedate tikrai mėgautis kelionėmis su vaikais, o ne tiesiog juos išgyventi.
Vaikai, kurie keliauja nuo mažens, auga kitaip. Jie yra atviresni naujovėms, lankstesni, smalsesni. Jie išmoksta, kad pasaulis yra didelis ir įvairus, kad žmonės kalba skirtingomis kalbomis ir valgo skirtingą maistą – ir kad tai yra įdomu, o ne gąsdinantis. Šios pamokos yra vertingesnės nei bet koks žaislas ar žaidimų aikštelė.
Ir jūs patys – jūs išmokstate kažko apie save. Kaip elgiatės spaudimo situacijose. Kaip bendradarbiaujate su partneriu. Kaip randa džiaugsmą paprastuose dalykuose, nes su vaiku nėra kito pasirinkimo.
Taigi – planuokite. Ruoškitės. Imkite mažiau daiktų, nei manote reikiant. Palikite erdvės improvizacijai. Gerbkite vaiko rutiną. Ir tada tiesiog eikite. Nes tobulo momento niekada nebus – visada bus per karšta, per šalta, per anksti, per vėlai. Bet kelionė, kurią padarėte su savo vaiku, liks su jumis abiem visam gyvenimui. O ta, kurios nepadarėte – irgi.
