Kodėl lietuviai taip mėgsta keliauti?
Jei pažvelgtumėte į bet kurią Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos oro uosto salę vasaros mėnesiais, pastebėtumėte vieną dalyką – lietuviai tikrai nemėgsta sėdėti vietoje. Lagaminai, kuprinės, vaikai ant rankų ir ta charakteringa šypsena, kuri atsiranda tik tada, kai žmogus žino, kad po kelių valandų bus visiškai kitame pasaulyje. Kelionės Lietuvoje jau seniai nėra prabanga – jos tapo gyvenimo būdu.
Statistika kalba pati už save: kasmet vis daugiau lietuvių renkasi atostogas užsienyje, o kelionių agentūros praneša apie nuolat augantį susidomėjimą tiek artimomis, tiek egzotiškomis kryptimis. Ir tai suprantama – gyvenimo tempas spartėja, stresas kaupiasi, o geriausias vaistas nuo viso to dažnai yra tiesiog pakeisti aplinką, kvėpuoti kitu oru ir valgyti maistą, kurio vardų nemoki ištarti.
Šiame straipsnyje apžvelgsime populiariausias kelionių kryptis iš Lietuvos – tas, kurios nuolat pirmauja rezervacijų sąrašuose, ir tas, kurios pamažu skinasi kelią į lietuvių širdis. Nesvarbu, ar planuoji romantiškus savaitgalius dviese, ar chaotišką šeimos kelionę su trimis vaikais – čia rasi kažką sau.
Turkija – amžinas favoritas, kuris neatsibosta
Jei reikėtų išrinkti vieną šalį, kuri lietuviams asocijuojasi su atostogomis, tai turbūt būtų Turkija. Antalija, Bodrumas, Marmarisa, Fethiye – šie pavadinimai lietuvių ausims skamba taip pat pažįstamai kaip Palanga ar Druskininkai. Ir nenuostabu, nes Turkija siūlo tą retą kombinaciją: šilta jūra, geras maistas, prieinamos kainos ir all-inclusive viešbučiai, kuriuose gali tiesiog išjungti smegenis ir nieko nespręsti savaitę.
Skrydžiai iš Vilniaus į Antaliją vasaros sezono metu vyksta beveik kasdien, o kainos dažnai nustebina – ypač jei rezervuoji iš anksto arba, priešingai, pasinaudoji paskutinės minutės pasiūlymais. Turkija puikiai tinka tiek šeimoms su vaikais (viešbučiai su vandens parkeliais, animacija, vaikų klubai), tiek poroms, tiek draugų kompanijoms.
Praktinis patarimas: jei nori išvengti didžiausių minių ir karščio, rinkis birželio pradžią arba rugsėjo pabaigą. Jūra vis dar šilta, paplūdimiai ne tokie perpildyti, o kainos šiek tiek žemesnės nei liepos-rugpjūčio piku. Taip pat verta žinoti, kad Turkijoje derėtis bazarų parduotuvėlėse yra ne tik priimtina, bet ir tikėtina – pardavėjai tai mėgsta ir gerbia tuos, kurie žaidžia pagal taisykles.
Graikija – kai nori daugiau nei tik paplūdimio
Graikija pastaraisiais metais tikrai pakilo lietuvių populiarumo sąrašuose. Ir čia reikia pasakyti – tai nėra atsitiktinumas. Graikija yra ta šalis, kuri sugeba patenkinti labai skirtingus žmones vienu metu. Vienas nori gulėti ant paplūdimio ir žiūrėti į mėlyną jūrą, kitas nori lipti į Akropolį ir suprasti, kaip atrodė pasaulis prieš du tūkstančius metų, trečias tiesiog nori sėdėti tavernoje ir valgyti tzatziki su vynu. Graikija leidžia viską.
Populiariausios kryptys iš Lietuvos – Kreta, Santorinis, Rodas ir Korfu. Kiekviena sala turi savo charakterį. Kreta – didžiausia ir įvairiausia, čia galima praleisti dvi savaites ir vis tiek nepajusti, kad viską matei. Santorinis – romantiškiausias, su tomis ikoniškomis baltomis bažnyčiomis ir mėlynais kupolais, tačiau reikia žinoti, kad čia tikrai brangu ir labai daug turistų. Rodas – geras kompromisas tarp istorijos ir paplūdimio. Korfu – žalias, vešlus ir kiek ramesnis.
Svarbu žinoti: Graikijoje kanalizacijos sistemos dažnai nėra pritaikytos tualetiniam popieriui – jis metamas į šalia stovinčius šiukšliadėžes. Tai gali nustebinti pirmą kartą, bet vietiniai tai laiko visiškai normalu. Geriau žinoti iš anksto, nei stebėtis vietoje.
Ispanija ir Kanarų salos – kai nori saulės bet kuriuo metų laiku
Ispanija yra ypatinga tuo, kad ji veikia ištisus metus. Vasarą – Barselona, Madridas, Costa Brava, Costa del Sol. Žiemą – Kanarų salos, kurios geografiškai jau yra prie Afrikos krantų, bet politiškai priklauso Ispanijai. Tenerifė, Gran Kanarija, Lansarotė, Fuerteventura – šios salos žiemos mėnesiais tampa tikru išsigelbėjimu tiems, kuriems Lietuvos gruodis ar sausis atrodo per ilgas ir per tamsus.
Kanarų salose temperatūra žiemą retai nukrenta žemiau 18-20 laipsnių, o saulė šviečia reguliariai. Tai ne tropinis karštis, bet tikrai pakankamai šilta, kad galėtum vaikščioti trumpomis rankovėmis ir jaustis gyvas. Tenerifė siūlo ir papildomą bonusą – Teide ugnikalnį, kuris yra aukščiausias Ispanijos taškas ir vienas gražiausių vulkaninių kraštovaizdžių Europoje.
Barselona, beje, yra vienas tų miestų, kurie veikia skirtingai kiekvieną kartą. Pirmą kartą važiuoji žiūrėti Gaudí architektūros ir Ramblos. Antrą kartą – ieškoti gerų tapas barų ir klajoti po Gotikos kvartalą. Trečią – tiesiog sėdėti kažkokioje mažoje kavinėje ir stebėti, kaip gyvena vietiniai. Ir kiekvieną kartą miestas atrodo kitaip.
Egiptas – piramidės, koralai ir tas nepaaiškinamas jausmas
Egiptas yra viena tų krypčių, apie kurią žmonės kalba dvejopai. Vieni sako – geriausios atostogos gyvenime. Kiti – niekada daugiau. Tiesa, kaip dažnai būna, yra kažkur per vidurį, ir labai priklauso nuo to, ką tiksliai ieškai ir kaip ruošiesi.
Hurghada ir Šarm el Šeichas – dvi pagrindinės turistinės kryptys. Hurghada yra labiau pripratus prie masinio turizmo, su dideliais viešbučiais ir all-inclusive sistema, kuri veikia sklandžiai. Šarm el Šeichas – kiek elegantiškesnis, su geresniais nardymo taškais ir gražesniu povandeninio pasaulio vaizdu.
Raudonoji jūra yra tikrai viena gražiausių snorkelingui ir nardymui pasaulyje. Koralų rifai čia išlikę geriau nei daugelyje kitų vietų, žuvų spalvos tokios, kad atrodo nerealu, ir vanduo toks skaidrus, kad matai dugną net ir iš paviršiaus. Jei turi galimybę – bent vieną dieną skyriau nardymo ekskursijai. Tai vienas tų patyrimų, kurie lieka atmintyje ilgai.
Praktinis patarimas: Egipte labai svarbu turėti smulkių dolerių ar eurų arbatpinigiais. Sistema čia tokia, kad beveik kiekvienas aptarnavimas – nuo bagažo nešimo iki rankšluosčio atnešimo – lydimas lūkesčio gauti nedidelį moksestį. Tai nėra įžeidimas ar prievarta – tiesiog kultūrinė norma, ir geriau tai žinoti iš anksto.
Italija – maistas, menas ir tas gyvenimo būdas, kurį nori pavogti
Italija yra šalis, į kurią žmonės grįžta. Ir grįžta. Ir dar kartą grįžta. Čia sunku paaiškinti kodėl – tiesiog yra kažkas tokio Italijoje, kas priverčia jaustis gerai. Gal tai maistas, kuris čia tikrai kitoks nei bet kur kitur. Gal architektūra, kuri kiekviename kampe primena, kad žmonija buvo labai kūrybiška. Gal tas itališkasis gyvenimo tempas – dolce far niente, saldus nieko neveikimas – kuris yra visiškas kontrastas lietuviškam darbštumui.
Iš Lietuvos populiariausios kryptys – Roma, Milanas, Venecija, Florencija ir Sicilija. Roma yra privaloma – tai miestas, kuriame kiekvienas akmeninis grindinys turi istoriją, ir kur galima praleisti savaitę ir vis tiek jaustis, kad tik pradėjai. Venecija – viena tų vietų, kurias reikia pamatyti, nors ji ir labai perpildyta turistų. Florencija – meno mylėtojų rojus, su Uffizi galerija ir Mikelandželo Dovydu. Sicilija – visiškai kitokia Italija, kur maistas dar geresnis, žmonės dar šiltesni, o kraštovaizdis stulbinantis.
Vienas dalykas, kurį reikia žinoti apie Italiją: čia negalima valgyti prie fontanų ar ant laiptų daugelyje miestų – baudos realios ir nemažos. Taip pat turistinėse vietose kavos kaina gali skirtis kelis kartus priklausomai nuo to, ar geri stovėdamas prie baro, ar sėdėdamas lauke. Italai patys visada geria stovėdami – tai greičiau ir pigiau.
Artimieji Rytai ir Dubajus – kai nori kažko visiškai kitokio
Dubajus pastaraisiais metais tapo viena sparčiausiai augančių krypčių iš Lietuvos. Ir tai suprantama – tai miestas, kuris atrodo kaip iš ateities filmo. Dangoraižiai, kurie kyla tiesiai iš dykumos, dirbtinės salos, apsipirkimo centrai, kuriuose galima slidinėti viduje, kai lauke penkiasdešimt laipsnių karščio. Visa tai yra kažkaip absurdiška ir kartu labai įtraukianti.
Dubajus ypač populiarus žiemos mėnesiais – gruodį, sausį, vasarį – kai Lietuvoje tamsu ir šalta, o Dubajuje apie 25 laipsnius ir saulė. Skrydžiai iš Vilniaus su Emirates ar Fly Dubai yra gana reguliarūs, o kainos nebūtinai kosmiškai didelės, jei rezervuoji laiku.
Tačiau reikia žinoti: Dubajus yra islamo šalis, ir nors ji labai tolerantiška turistų atžvilgiu, tam tikros taisyklės galioja. Viešumoje nerekomenduojama rodyti per daug kūno (ypač moterims), alkoholis parduodamas tik licencijuotose vietose (daugiausia viešbučiuose), o Ramadano metu viešas valgymas dienos metu yra netinkamas. Tai nėra kliūtis – tiesiog reikia žinoti ir gerbti.
Abu Dabis, beje, yra tik valandos važiavimo nuo Dubajaus ir siūlo kiek kitokią patirtį – ramesnę, kultūringesnę, su nuostabiu Šeiko Zayedo mečetu, kuris yra vienas gražiausių pastatų, ką esu matęs nuotraukose.
Šiaurės Europa ir Skandinavija – kai nori ne šilumos, o patirties
Ne visi lietuviai keliauja į šiltus kraštus. Yra tokia kategorija keliautojų, kurie ieško ne paplūdimio, o patirties – miestų, gamtos, kultūros, kažko, apie ką bus ką papasakoti grįžus. Ir čia Skandinavija bei Šiaurės Europa yra puikus atsakymas.
Islandija tapo tikru fenomenu pastarąjį dešimtmetį. Šalis, kurioje gyvena tiek žmonių, kiek Kaune, bet kuri traukia milijonus turistų kasmet. Ir suprantama – čia galima pamatyti šiaurės pašvaistę, geizerius, juodojo smėlio paplūdimius, ugnikalnius ir vandenynų bangų daužomas uolas. Visa tai vienoje saloje. Islandija nėra pigi, bet tie, kas ten buvo, sako, kad verta kiekvieno euro.
Norvegija su fjordais yra kita kategorija. Bergenas, Geirangerio fjordas, Preikestolenas – tai kraštovaizdžiai, kurie atrodo nerealistiškai gražūs net nuotraukose, o gyvai turbūt verčia žmones tiesiog stovėti ir tylėti. Kopenhaga, Stokholmas, Helsinkis – miestai, kurie yra švarūs, tvarkingi, pilni dizaino ir kultūros, ir kuriuose galima praleisti savaitgalį ir grįžti namo su galva pilna įspūdžių.
Praktinis patarimas dėl Skandinavijos: čia tikrai brangu. Restoranai, transportas, nakvynė – viskas kainuoja žymiai daugiau nei Pietų Europoje. Tačiau yra būdų sutaupyti: pirk maistą prekybos centruose, naudokis viešuoju transportu, ieškokis nakvynės per Airbnb ar hostelių. Taip pat daugelyje Skandinavijos šalių galioja „allemansrätten” – teisė laisvai judėti gamtoje ir net nakvoti gamtoje, kas turistams gali būti tikras atradimas.
Kai lagaminas jau supakuotas – keletas minčių prieš išvykstant
Kelionės yra vienas geriausių dalykų, ką galima padaryti su savo laiku ir pinigais. Ne todėl, kad tai madinga ar kad reikia turėti gražių nuotraukų socialiniuose tinkluose – o todėl, kad jos keičia perspektyvą. Kai pamatai, kaip gyvena žmonės kitose šalyse, kaip jie valgo, kaip bendrauja, ką laiko svarbu – grįžti namo kiek kitoks. Kartais labiau įvertinęs tai, ką turi. Kartais su naujomis idėjomis. Kartais tiesiog su geresne nuotaika.
Populiariausios kryptys iš Lietuvos – Turkija, Graikija, Ispanija, Egiptas, Italija – nėra populiarios be priežasties. Jos siūlo tai, ko žmonės ieško: šilumą, gerą maistą, gražią gamtą, prieinamą kainą ir patikimą infrastruktūrą. Tačiau jei kada nors pajusi, kad nori kažko daugiau – Dubajaus modernumo, Islandijos laukinės gamtos ar Italijos kultūrinio gylio – nesvyruok. Geriausios kelionės dažnai būna tos, kurių nelabai planavai.
Ir dar vienas dalykas: nebūtina laukti „tobulo momento” kelionei. Tobulas momentas yra tada, kai nusprendžiai eiti ir nupirkai bilietą. Viskas kita susidėlioja pakeliui.
