Kodėl kalėdiniai filmai – tai daugiau nei tik filmai?
Yra kažkas nepaaiškinama tame jausme, kai lauke šąla, languose mirga žvakutės, o tu susisuki į pledą ir įjungi tą patį filmą, kurį žiūrėjai prieš dešimt metų. Kalėdiniai filmai – tai ne tik pramoga. Tai ritualas. Tai kvapas eglutės, karštosios kakavos puodelis rankose ir tas keistas jausmas, kad viskas pasaulyje yra gerai, bent jau šias dvi valandas.
Šeimos susibūrimai per šventes dažnai būna chaotiški – visi turi skirtingus norus, skirtingus skonio pojūčius, skirtingą humoro jausmą. Bet kalėdiniai filmai turi tą unikalią galią suburti visus į vieną sofą. Vaikas nori animacijos, tėtis nori komedijos, mama nori kažko jaudinančio, o seneliai – klasikos. Ir žinote ką? Yra filmų, kurie patinka visiems iš karto. Tikrai yra.
Šiame straipsnyje surinkome geriausius kalėdinius filmus, kurie tikrai verti jūsų šventinio vakaro. Ne tik populiariausius, bet ir tuos, kurie galbūt prasprūdo pro akis, bet tikrai nusipelno vietos jūsų žiūrėjimo sąraše.
Nepraleidžiami klasikai – filmai, kurie niekada nesens
Pradėkime nuo to, kas neginčijama. Yra keletas filmų, kurie tapo tokia kalėdų kultūros dalimi, kad juos žiūrėti – tai beveik toks pat ritualas kaip eglutės puošimas.
„Namie vienas” (Home Alone, 1990) – tai tikriausiai vienas labiausiai atpažįstamų kalėdinių filmų pasaulyje. Kevinas McCallister, paliktas namie be šeimos, turi gintis nuo dviejų vagių. Skamba paprastai, bet šis filmas turi kažką, ko daugelis šiuolaikinių komedijų neturi – tikrą širdį. Tarp visų tų juokingų spąstų ir kritimai ant grindų scenų yra ir tikrai jaudinančių momentų. Ir tas Johno Williamso muzikinis takelis… jis tiesiog įsirėžia į atmintį visiems laikams. Jei dar nematėte su vaikais – tai klaida, kurią reikia ištaisyti šį gruodį.
„Gyvenimas yra nuostabus” (It’s a Wonderful Life, 1946) – taip, filmas yra senas. Juodai baltas. Bet jis vis dar verčia verkti žmones, kurie jį žiūri dešimtą kartą. Džordžo Beilijo istorija apie tai, ką reiškia vieno žmogaus gyvenimas kitiems – tai ne tik kalėdinis filmas. Tai filosofija, apvilkta į šventinę pakuotę. Vaikams iki 10 metų gali būti per ilgas ir per lėtas, bet paaugliams ir suaugusiems – privalomas.
„Kalėdų senelio kronikos” (The Santa Clause, 1994) – Tim Allen vaidina tėtį, kuris netyčia tampa Kalėdų Seneliu. Skamba absurdiškai, bet tai veikia. Filmas turi puikų humorą, kuris patinka ir vaikams, ir tėvams, ir nėra per daug sentimentalus. Puikus pasirinkimas šeimos vakarui su mažesniais vaikais.
Animacija, kuri sujaudins net suaugusiuosius
Animaciniai kalėdiniai filmai – tai atskira kategorija, ir čia yra tikrų perlų, kuriuos vertėtų žiūrėti ne tik dėl vaikų, bet ir dėl savęs.
„Poliarinis ekspresinis” (The Polar Express, 2004) – šis filmas yra vizualiai tiesiog nuostabus. Berniukas, kuris pradeda abejoti Kalėdų Seneliu, sėda į stebuklingo traukinio, važiuojančio į Šiaurės ašigalį. Filmas kalba apie tikėjimą – ne tik Kalėdų Seneliu, bet ir apskritai apie gebėjimą tikėti kažkuo, ko negali pamatyti. Tom Hanks įgarsina kelis personažus, ir tai tiesiog veikia. Rekomenduojamas vaikams nuo 5 metų.
„Elf” (2003) – techniškai tai ne animacija, bet Will Ferrell kaip Elfas yra toks absurdiškai juokingas, kad jis tiesiog privalo būti šiame sąraše. Buddy Elfas, užaugęs Šiaurės ašigalyje tarp tikrų elfų, atvyksta į Niujorką ieškoti savo biologinio tėvo. Tai vienas iš tų filmų, kuriuos žiūrint juokiesi garsiai, net jei matai jį penktą kartą. Vaikai mylės Buddy naivumą, suaugusieji – subtilų humorą.
„Kalėdų košmaras” (The Nightmare Before Christmas, 1993) – Tim Burton kūrinys, kuris yra ir Helovino, ir Kalėdų filmas vienu metu. Džekas Skelingtonas, Helovino karalystės valdovas, atranda Kalėdų pasaulį ir nusprendžia jį perimti. Vizualiai nuostabus, muzikaliai puikus, ir turi tą keistą, tamsų humorą, kuris patinka ir vaikams, ir suaugusiems. Jei jūsų šeima mėgsta kažką šiek tiek neįprasto – tai jūsų filmas.
Romantiniai kalėdiniai filmai – kai vaikai jau miega
Gerai, pripažinkime – ne visi kalėdiniai filmai yra skirti visai šeimai. Kai mažieji pagaliau užmiega, ateina laikas kažkam kitam. Ir čia kalėdiniai romantiški filmai tiesiog neturi sau lygių.
„Meilė iš tikrųjų” (Love Actually, 2003) – tai jau beveik religija. Devynios skirtingos meilės istorijos, susipinančios per Kalėdas Londone. Filmas turi viską: juoko, ašarų, gražių momentų ir net šiek tiek širdį laužančių scenų. Hugh Grant šokantis Dauno gatvėje – tai vienas iš tų kinematografinių momentų, kurie tiesiog įsirėžia į kultūrinę atmintį. Žiūrėkite su partneriu, su draugais, su mama – veikia visais atvejais.
„Kalėdų atostogos” (The Holiday, 2006) – dvi moterys, viena iš Londono, kita iš Los Andželo, apsikeičia namais per Kalėdas ir abi randa meilę. Skamba kaip klišė, bet filmas yra šiltas, juokingas ir tiesiog malonus žiūrėti. Jack Black čia yra neįtikėtinai žavus, ir tai sakome visiškai rimtai. Puikus pasirinkimas kalėdiniam vakarui su vynu ir šokoladu.
Šiuolaikiniai kalėdiniai filmai, kurie nustebins
Daugelis žmonių mano, kad geri kalėdiniai filmai buvo kuriami tik seniau. Tai ne tiesa. Pastaraisiais metais pasirodė keletas tikrai gerų šventinių filmų, kurie verti dėmesio.
„Klaus” (2019, Netflix) – animacinis filmas apie tai, kaip atsirado Kalėdų Senelio tradicija. Pašto tarnautojas, ištremtas į atšiaurų šiaurės miestelį, susipažįsta su vienišu medžio drožėju vardu Klausas. Filmas yra vizualiai tiesiog nuostabus – animacijos stilius yra unikalus ir labai gražus. Ir jis turi tikrą emocijų gilumą, kurio daugelis animacinių filmų neturi. Tai vienas iš tų retų atvejų, kai suaugusieji po filmo sėdi tyliai, nes jiems reikia minutės susitvarkyti emocijas. Labai rekomenduojame.
„Kalėdų kronika” (The Christmas Chronicles, 2018, Netflix) – Kurt Russell kaip Kalėdų Senelis yra tiesiog genialus. Filmas yra greitas, linksmas, turi gerą širdį ir puikiai veikia su visa šeima. Antroji dalis irgi yra gana gera, nors ne tokia stipri kaip pirmoji.
„Jingle Jangle: Kalėdų kelionė” (Jingle Jangle: A Christmas Journey, 2020, Netflix) – šis filmas yra nepakankamai žinomas ir tai tikra žala. Muzikalinis filmas apie išradėją, kuris praranda savo didžiausią išradimą, ir jo anūkę, kuri bando viską ištaisyti. Dainos yra nuostabios, vizualinis stilius – spalvingas ir džiaugsmingas, o Forest Whitaker čia yra tiesiog puikus. Jei ieškote kažko šviežio ir originalaus – tai jūsų filmas.
Kaip susiplanuoti tobulą kalėdinį filmų vakarą
Žiūrėti kalėdinius filmus – tai menas. Gerai, galbūt ne menas, bet tikrai yra keletas dalykų, kurie gali padaryti vakarą tikrai ypatingu, o ne tiesiog dar vienu vakaru prie televizoriaus.
Pirma, susiplanuokite filmų sąrašą iš anksto. Nieko nėra blogiau, kai visa šeima susėda, o tada praleidžia 40 minučių ginčydamasi, ką žiūrėti. Pasiskirstykite – tegul kiekvienas šeimos narys pasirenka vieną filmą savaitei. Taip visi jaučiasi išgirsti ir niekas nelieka nuskriaustas.
Antra, sukurkite atmosferą. Tai skamba banaliai, bet tikrai veikia. Užgesinkite pagrindines šviesas, uždekite žvakutes, paruoškite karštą kakavą ar arbatą, susivyniokite į pledus. Filmas yra tik dalis patirties – aplinka daro likusią dalį.
Trečia, atsijunkite nuo telefonų. Tai sunkiausia dalis, ypač paaugliams. Bet kalėdiniai filmai veikia tik tada, kai jiems leidžiate veikti. Pusė dėmesio į ekraną ir pusė į telefoną – tai ne tas pats, kaip visiškas pasinėrimas į filmą.
Ketvirta, nesibijokite žiūrėti tų pačių filmų. Daugelis žmonių jaučiasi kvailai sakydami, kad nori žiūrėti „Namie vieną” dešimtą kartą. Bet tai yra visiškai normalu. Kalėdiniai filmai ir yra skirti kartotis. Tai yra dalis jų magijos.
Filmai pagal amžių – kad niekas nebūtų nuobodu
Viena iš didžiausių problemų šeimos filmų vakare – skirtingi amžiai. Pateikiame greitą orientacinį sąrašą, kuris padės pasirinkti tinkamą filmą pagal tai, kas sėdi ant sofos:
Mažiesiems (3-6 metai): „Poliarinis ekspresinis”, „Kalėdų senelio kronikos”, „Klaus”. Šie filmai yra pakankamai vizualiai įdomūs, kad išlaikytų mažų vaikų dėmesį, ir nėra per daug sudėtingi siužeto atžvilgiu.
Vaikams (7-12 metų): „Namie vienas” (abu), „Elf”, „Kalėdų kronika”, „Jingle Jangle”. Šiame amžiuje vaikai jau gali vertinti siužetą, humorą ir personažus, bet dar nori to kalėdinio stebuklo.
Paaugliams: „Kalėdų košmaras”, „Gyvenimas yra nuostabus”, „Meilė iš tikrųjų” (galbūt su tėvais). Paaugliai dažnai mano, kad kalėdiniai filmai yra per vaikiški – šie filmai juos gali pakeisti.
Suaugusiems: „Meilė iš tikrųjų”, „Kalėdų atostogos”, „Gyvenimas yra nuostabus”, „Kalėdų kronika”. Ir žinoma, bet kuris klasikas, kurį matėte vaikystėje – nostalgiją niekada nereikia nuvertinti.
Kai šventinis filmas tampa šeimos tradicija
Galiausiai, kalėdiniai filmai yra apie tai, ką mes pasirenkame prisiminti. Niekas neatsimena kiekvienos scenos iš „Namie vieno” – bet visi atsimena, kaip juokėsi kartu su šeima. Niekas neatsimena tikslių dialogų iš „Meilės iš tikrųjų” – bet atsimena tą jausmą, kai filmas baigėsi ir buvo norisi, kad jis tęstųsi.
Kalėdiniai filmai turi tą unikalią galią tapti šeimos tradicija. Kai jūsų vaikai užaugs ir turės savo šeimas, jie rodys tuos pačius filmus savo vaikams. Ir tai yra kažkas tikrai gražaus – toks nematomas siūlas, jungiantis kartas per ekraną ir per tas pačias emocijas.
Taigi šį gruodį nesistenkite žiūrėti kuo daugiau naujų filmų. Galbūt geriau žiūrėkite tuos, kurie jau kažkada palietė jūsų širdį. Arba atraskite vieną naują, kuris galbūt taps jūsų šeimos tradiciją. Susivyniokite į pledą, paruoškite kakavą, išjunkite telefonus ir tiesiog leiskite sau būti toje kalėdinėje magijoje. Ji tikra – tereikia jai leisti ateiti.
