Kodėl Europos džiazo scena vis dar traukia tūkstančius
Yra kažkas nepaaiškinama tame, kai sėdi lauke, rankoje laikydamas vyno taurę, o ore skamba saksofono garsai, kurie tiesiog priverčia tave sustoti ir tiesiog būti. Džiazas – tai ne tik muzika. Tai nuotaika, atmosfera, tam tikras gyvenimo ritmas, kurį Europoje supranta geriau nei bet kur kitur. Nuo Montrė ežero krantų iki Kopenhagos gatvių – žemynas tiesiog alsuoja šia muzika, ir kasmet dešimtys tūkstančių žmonių keliauja specialiai tam, kad tai pajustų gyvai.
Džiazo festivaliai Europoje – tai ne tik koncertai. Tai kultūriniai renginiai, kurie dažnai apima visą miestą, keičia jo ritmą kelioms dienoms ar net savaitėms, pritraukia tiek muzikos žinovus, tiek paprastus turistus, kurie tiesiog nori kažko daugiau nei standartinis atostogų maršrutas. Jei dar nesi planavęs kelionės atsižvelgdamas į kokį nors džiazo festivalį – galbūt laikas tai padaryti.
Montrė džiazo festivalis – legenda prie Ženevos ežero
Jei kalbame apie džiazo festivalius Europoje, Montrė yra tas vardas, kuris skamba pirmiausia. Šveicarijos miestelis prie Ženevos ežero kiekvieną liepos mėnesį virsta tikra muzikos sostine – ir tai vyksta jau nuo 1967 metų. Festivalis įkurtas Claudo Nobs, kuris tiesiog norėjo atvežti gerą muziką į savo gimtąjį miestą, o rezultatas – vienas garsiausių muzikos renginių pasaulyje.
Kas daro Montrė ypatingą? Visų pirma – lokacija. Scenos išdėstytos taip, kad už atlikėjų matytum Alpių kalnus ir ežero vandenį. Tai tiesiog vizualiai neįtikėtina. Antra – programos platumas. Nors festivalis vadinasi džiazo, čia groja ir blues, ir soul, ir funk, ir net pop bei rock muzikantai. Per daugelį metų čia yra pasirodę Miles Davis, Ray Charles, BB King, Ella Fitzgerald, o iš šiuolaikinių – Norah Jones, Gregory Porter, Herbie Hancock.
Praktiniai patarimai: Festivalio bilietai į pagrindinius vakarinius koncertus išparduodami labai greitai – kartais net prieš kelis mėnesius. Tačiau nemokamų renginių taip pat gausu – daugelis mažesnių scenų yra visiškai atviros. Jei planuoji kelionę, apsvarstyk apsistojimą Lausanne ar Vevey – ten nakvynė pigesnė, o iki Montrė traukiniu vos 15-20 minučių.
Kopenhagos džiazo festivalis – dešimt dienų miesto muzikos
Danai džiazą myli kitaip. Kopenhagos festivalis, vykstantis kasmet liepos pradžioje, yra unikalus tuo, kad jis nėra sutelktas vienoje vietoje – jis tiesiog užima visą miestą. Barai, kavinės, aikštės, muziejai, laivai ant kanalo – per dešimt dienų vyksta apie 1000 (taip, tūkstantis) renginių daugiau nei 100 vietų. Didelė dalis jų – nemokami.
Tai reiškia, kad Kopenhagos festivalis yra vienas demokratiškiausių Europoje. Čia nereikia pirkti brangaus bilieto ir sėdėti specialioje tribūnoje – gali tiesiog vaikščioti po Nyhavn rajoną ir kiekvienoje kavinėje rasti gyvą džiazo grupę. Arba atsisėsti prie kanalo su alumi ir klausytis muzikos, kuri sklinda iš kažkur netoliese.
Programoje – tiek tarptautiniai žvaigždžių vardai, tiek vietiniai Danijos muzikantai, kurie, beje, yra tikrai stiprūs. Skandinaviškas džiazas turi savo specifinį charakterį – šiek tiek šaltesnį, labiau introspektyvų, su stipria improvizacijos kultūra. Jei nori suprasti, kas tai yra, Kopenhaga – tinkamiausia vieta.
Rekomendacija: Nyhavn rajonas festivalio metu yra tiesiog magiška vieta vakarais. Tačiau jei nori ramiau – eik į Jazzhouse klubą, kuris yra vienas geriausių džiazo klubų Europoje ir festivalio metu pristato ypač stiprią programą.
Umbria Jazz – itališkas džiazas tarp viduramžių sienų
Italija ir džiazas – tai derinys, kuris iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti netikėtas, bet Perudžos miestas jau daugiau nei penkis dešimtmečius įrodo, kad tai veikia puikiai. Umbria Jazz festivalis vyksta liepos mėnesį ir yra vienas didžiausių džiazo renginių Europoje – per dešimt dienų čia susirenka apie 200 000 žmonių.
Kas čia ypač gražu – tai kontrastas. Įsivaizduok: seni akmeniniai pastatai, siauros viduramžių gatvės, Umbria kalvos fone – ir visa tai kaip dekoracija šiuolaikiniams džiazo atlikėjams. Pagrindinė scena įrengta Rocca Paolina tvirtovėje, kuri pati savaime yra turistinė atrakcija. Mažesnės scenos išsibarsčiusios po visą senamiestį.
Festivalio programa tradiciškai labai stipri – čia yra pasirodę Wynton Marsalis, Chick Corea, Pat Metheny, Sting. Italai į šį festivalį žiūri rimtai ir moka jį organizuoti. Maistas, žinoma, taip pat yra dalis patirties – Umbria regiono virtuvė su trumais, lęšiais ir vietiniu vynu yra tikrai verta atskiro dėmesio.
Svarbu žinoti: Perudža yra kalvų mieste, ir vaikščioti po jį su kojomis gali būti fiziškai reikalaujanti. Mieste veikia eskalatoriai ir mini metro, kurie labai palengvina judėjimą. Festivalio metu viešbučiai išparduodami greitai, tad apsvarstyk apsistojimą Assisi ar Foligno miestuose, kurie yra visai netoli.
Pori Jazz Suomijoje – šiaurietiškas festivalis su pietietišku grojimu
Suomija nėra pirmoji šalis, kuri ateina į galvą galvojant apie džiazą, bet Pori festivalis, vykstantis nuo 1966 metų, yra vienas seniausių ir labiausiai gerbiamų Europoje. Jis vyksta liepos mėnesį pakrantės mieste Pori, ir jo atmosfera yra kažkas tarp rimto muzikinio renginio ir didelio draugiško susibūrimo.
Suomiai šį festivalį myli labai – tai matyti iš to, kaip jie į jį ruošiasi ir kaip jame elgiasi. Publika čia yra išskirtinai šilta ir įsitraukusi. Festivalis vyksta keliose vietose – tiek lauke, tiek patalpose, tiek ant upės krantinės. Programa apima ne tik džiazą, bet ir blues, gospel, funk.
Per daugelį metų čia yra pasirodę BB King, Dizzy Gillespie, Herbie Hancock, taip pat šiuolaikiniai atlikėjai kaip Kamasi Washington ar Esperanza Spalding. Pori džiazas yra įrodymas, kad gerą džiazo festivalį galima surengti net ir tada, kai lauke gali būti tik 15 laipsnių šilumos.
Vitoria-Gasteiz ir San Sebastiano festivaliai – Baskų šalies džiazo savaitė
Ispanija turi du puikius džiazo festivalius, kurie vyksta taip arti vienas kito – ir geografiškai, ir laiko atžvilgiu – kad juos galima sujungti į vieną kelionę. Vitoria-Gasteiz džiazo festivalis vyksta liepos mėnesį Baskų šalies sostinėje, o San Sebastiano džiazo festivalis – toje pačioje savaitėje ar kitą savaitę, priklausomai nuo metų.
Vitoria-Gasteiz yra mažiau žinomas, bet labai gerbiamas tarp džiazo žinovų. Miestas yra kompaktiškas, festivalis – gerai organizuotas, o programoje dažnai pasirodo atlikėjai, kurių kitur taip lengvai nepamatysi. San Sebastianas, tuo tarpu, yra vienas gražiausių miestų Ispanijoje – su nuostabiomis plažomis, puikiu maistu ir festivalio scenomis, išdėstytomis tiesiog prie jūros.
Baskų virtuvė – tai atskiras argumentas kelionei. Pintxos barai San Sebastiane yra legendiniai, ir festivalio metu galima derinti puikią muziką su vienu geriausių gastronomijos patyrimų Europoje. Tai kelionė, kuri tenkina ir ausis, ir skrandį.
Kelionės planas: Jei turi savaitę, galima atvykti į Vitoria-Gasteiz pirmadienį, praleisti tris dienas festivalyje, tada persikraustyti į San Sebastianą ir ten praleisti likusias dienas. Tarp miestų – apie 100 km, autobusai važiuoja reguliariai.
Nice džiazo festivalis – Prancūzijos Rivjera su ritmu
Nors Nicos festivalis per pastaruosius dešimtmečius keitė formatą ir vietą, jis išlieka vienu iš ikonišiausių Europoje. Vykstantis liepos mėnesį, festivalis dabar rengiamas Massena aikštėje miesto centre – tai reiškia, kad visa atmosfera yra labai miestietiška ir atvira.
Nicos privalumas – lokacija. Prancūzijos Rivjera liepos mėnesį yra tiesiog tobula: šilta, saulėta, jūra šalia, maistas puikus. Festivalis tampa natūralia atostogų dalimi – galima rytą praleisti paplūdimyje, vakare eiti į koncertą. Programa tradiciškai stipri, su dideliais vardais iš džiazo, soul ir funk pasaulio.
Miestas pats savaime yra verta kelionės tikslas – Promenade des Anglais, Senasis miestas su siauromis gatvėmis ir spalvingomis fasadais, puikūs restoranai. Festivalis tiesiog suteikia papildomą priežastį atvykti būtent liepos mėnesį.
Kai muzika tampa kelionės priežastimi, o ne priedu
Yra skirtumas tarp to, kai keliaujate į miestą ir atsitiktinai užklumpate kokį nors festivalį, ir to, kai planuojate kelionę aplink konkretų renginį. Džiazo festivaliai Europoje yra ta kategorija, kuri tikrai verta antro varianto. Jie suteikia kelionei struktūrą, nuotaiką ir bendrystės jausmą – nes šalia tavęs visada bus žmonių, kurie atvyko dėl tos pačios priežasties.
Renkantis, kurį festivalį lankyti, verta pagalvoti apie tai, ko ieškai. Jei nori prabangios, gerai organizuotos patirties su garantuotai dideliais vardais – Montrė. Jei nori miestietiško, demokratiško festivalio, kuris tiesiog apgaubia visą miestą – Kopenhaga. Jei svarbu istorinė aplinka ir italų gyvenimo būdas – Perudža. Jei nori sujungti džiazą su vienu geriausių gastronomijos patyrimų Europoje – Baskų šalis.
Vienas praktinis dalykas, kurį verta paminėti: daugelis šių festivalių turi nemokamų arba pigių renginių, kurie niekuo nenusileidžia mokamų bilietų koncertams. Nereikia leisti šimtų eurų, kad patirtum festivalio atmosferą. Kartais geriausi momentai nutinka mažoje kavinėje, kur kažkokia nežinoma grupė groja taip, kad negali atitraukti akių.
Džiazas yra muzika, kuri geriausia girdima gyvai – su visais tais netikėtais improvizacijos posūkiais, su atlikėjų tarpusavio dialogu, su publikos reakcija, kuri tampa dalimi paties kūrinio. Europoje yra daugybė vietų, kur tai galima patirti aukščiausiu lygiu. Belieka tik pasirinkti, kur pirmiausia.
