Kodėl romantiniai filmai vis dar veikia?
Prisipažinkime – net ir tie, kurie tvirtina nemėgstantys romantiškų filmų, bent kartą gyvenime sėdėjo priešais ekraną su antklode ir stikline vyno, žiūrėdami kaip du žmonės pagaliau susibučiuoja po valandos nesusipratimų. Romantiniai filmai turi kažką tokio, ko neturi joks kitas žanras – jie leidžia mums patikėti, kad meilė iš tikrųjų egzistuoja, kad ji gali būti graži, sudėtinga, juokinga ir širdį draskanti vienu metu.
Ir nors kritikai kartais žiūri į šį žanrą iš aukšto, romantiniai filmai generuoja milijardus kasose ir sukuria kultūrinius momentus, kurie išlieka dešimtmečiais. Kas iš mūsų neprisimena pirmo karto, kai pamatė „Titaniko” sceną ant laivo priekyje? Arba to jausmo, kai Bridget Jones pagaliau suvokia, kas ją myli tokią, kokia ji yra?
Šiame straipsnyje surinkome geriausius romantinius filmus, kurie tikrai verti jūsų laiko – nesvarbu, ar planuojate romantiškų vakarą su antrąja puse, ar tiesiog norite sau leisti pabūti su jausmais. Čia rasite klasikų, šiuolaikinių šedevrų ir keleto netikėtų pasirinkimų, kurie gali tapti jūsų naujais mėgstamiausiais.
Klasikai, kurie nesensta – filmai iš praėjusio amžiaus
Yra filmų, kurie buvo sukurti prieš dešimtmečius, bet žiūrint juos šiandien vis tiek suspaudžia širdį. Tai ne nostalgija – tai tiesiog puikus kinas.
„Casablanca” (1942) – jei dar nematėte, sustokite ir žiūrėkite šiandien. Humphrey Bogart ir Ingrid Bergman kuria tokią chemiją ekrane, kad net šiandien ji atrodo tikra ir gyva. Filmas pasakoja apie meilę karo metu, apie pasirinkimus, kurie kainuoja, ir apie tai, kad kartais mylėti reiškia paleisti. Garsioji frazė „Here’s looking at you, kid” tapo viena iš labiausiai atpažįstamų kino istorijoje – ir ji vis dar veikia.
„Roman Holiday” (1953) su Audrey Hepburn ir Gregory Pecku – tai filmas apie tai, kaip kartais gyvenimas suteikia tau vieną tobulą dieną su tobulu žmogumi, ir tu turi pasirinkti, ką su tuo darysi. Hepburn čia tiesiog spinduliuoja – ji tokia gyva, tokia džiaugsminga, kad neįmanoma nenusišypsoti.
„Breakfast at Tiffany’s” (1961) – dar vienas Hepburn šedevras. Holly Golightly yra vienas iš tų personažų, kurie išlieka su tavimi ilgai po to, kai filmas baigiasi. Filmas yra sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – jis kalba apie vienatvę, apie tai, kaip mes bijome priklausyti kam nors, ir apie tai, kad meilė kartais reikalauja drąsos.
„Annie Hall” (1977) – Woody Alleno šedevras, kuris pakeitė tai, kaip mes kalbame apie romantinius santykius kine. Šis filmas nėra apie tobulą meilę – jis apie tikrą meilę, su visais jos prieštaravimais, nesusipratimais ir tuo keistoku jausmu, kai žmogus tave erzina ir tuo pačiu yra vienintelis, su kuriuo nori praleisti laiką. Diane Keaton čia yra absoliučiai nuostabi.
Devintojo dešimtmečio romantika – kai viskas buvo paprasčiau
Devintasis dešimtmetis romantiniams filmams buvo aukso amžius. Galbūt todėl, kad tada nebuvo išmaniųjų telefonų, socialinių tinklų ir visų tų komplikacijų, kurias jie atneša į santykius. Arba tiesiog todėl, kad tuo metu buvo sukurta tikrai daug gerų filmų.
„When Harry Met Sally” (1989) – tai filmas, kuris atsakė į klausimą, ar vyras ir moteris gali būti tiesiog draugai (spoileris: filmas sako, kad ne). Bet tai tik paviršius. Giliau šis filmas yra apie tai, kaip mes pažįstame žmones, kaip santykiai vystosi lėtai, per metus, per pokalbius, per bendrą laiką. Billy Crystal ir Meg Ryan čia yra tobulas duetas, o scena restorane… na, ją žino visi.
„Pretty Woman” (1990) – taip, tai yra pasakos versija, kuri neturi daug bendro su realybe. Bet kas sakė, kad romantiniai filmai turi būti realistiški? Richard Gere ir Julia Roberts kuria tokią magnetišką chemiją, kad tiesiog neįmanoma nesijausti gerai žiūrint šį filmą. Tai yra grynos pramogos ir džiaugsmo filmas, ir jis puikiai atlieka savo darbą.
„Ghost” (1990) – šis filmas įrodė, kad romantika ir siaubo elementai gali puikiai sugyventi. Patrick Swayze ir Demi Moore scena prie puodžiaus rato tapo viena iš ikoniškiausių romantinio kino momentų. Bet tai, kas iš tikrųjų veikia šiame filme – tai meilės istorija, kuri tęsiasi net po mirties. Jei tai neromantiškas, tai kas?
„Sleepless in Seattle” (1993) ir „You’ve Got Mail” (1998) – abu su Tom Hanks ir Meg Ryan, abu režisuoti Nora Ephron. Šie filmai yra tarsi šilta antklodė – jie tiesiog jaučiasi gerai. Ephron turėjo unikalų sugebėjimą kurti pasaulius, kuriuose norisi gyventi, ir santykius, kuriuose norisi dalyvauti.
Dvidešimto amžiaus pabaiga – romantika su charakteriu
Vėlyvieji devintojo dešimtmečio ir ankstyvieji dvidešimto amžiaus romantiniai filmai atnešė kažką naujo – personažus su tikrais trūkumais, santykius su tikromis problemomis, ir pabaigą, kuri ne visada buvo tobulai laiminga.
„Notting Hill” (1999) – Hugh Grant ir Julia Roberts. Paprastas knygyno savininkas ir pasaulinė kino žvaigždė. Skamba kaip fantazija, bet filmas tai žino ir žaidžia su tuo sąmoningai. Tai, kas veikia – tai Grant personažo paprastumas ir nuoširdumas, ir tas jausmas, kad meilė gali nutikti bet kur, net ir mažame Londono knygyno.
„Bridget Jones’s Diary” (2001) – Renée Zellweger sukūrė personažą, su kuriuo milijonai žmonių visame pasaulyje tapatinosi iš karto. Bridget yra netvarkinga, daro klaidas, sako netinkamus dalykus netinkamu metu – ir vis tiek randa meilę. Tai yra labai svarbi žinutė. Colin Firth čia yra absoliučiai tobulas.
„Amélie” (2001) – prancūzų kinas apie romantiką yra atskira kategorija, ir šis filmas yra jos viršūnė. Audrey Tautou kaip Amélie yra tokia žavinga, tokia gyva, tokia savita, kad tiesiog neįmanoma nenusišypsoti. Filmas yra apie tai, kaip mes kuriame ryšius su žmonėmis, kaip mažos detalės gali pakeisti gyvenimą, ir kaip svarbu drįsti mylėti.
„About Time” (2013) – techniškai tai yra šiek tiek vėlesnis filmas, bet jo dvasia priklauso šiai epochai. Domhnall Gleeson ir Rachel McAdams kuria santykį, kuris yra toks tikras, toks šiltas, kad norisi jį apsaugoti. Filmas turi laiko kelionių elementą, bet iš esmės jis yra apie tai, kaip mes vertiname laiką su žmonėmis, kuriuos mylime.
Šiuolaikiniai romantiniai filmai – nauja romantikos kalba
Šiuolaikiniai romantiniai filmai yra kitokie – jie kalba apie sudėtingesnius santykius, įvairesnę patirtį, ir pasaulį, kuriame technologijos pakeitė tai, kaip mes susitinkame ir bendraujame. Bet geriausi iš jų vis tiek turi tą patį branduolį – du žmonės, kurie randa vienas kitą.
„La La Land” (2016) – Ryan Gosling ir Emma Stone sukūrė vieną iš labiausiai aptarinėjamų romantinių filmų pastarojo dešimtmečio. Filmas yra drąsus, nes jis neduoda lengvo atsakymo – jis klausia, ar galima mylėti žmogų ir vis tiek pasirinkti kitą kelią? Ar meilė visada turi reikšti, kad lieki kartu? Muzika, spalvos, choreografija – viskas čia yra tobula.
„Call Me by Your Name” (2017) – Luca Guadagnino sukurtas filmas yra tiesiog vizualinis ir emocinis šedevras. Italijos vasara, abrikosai, Timothée Chalamet ir Armie Hammer – viskas čia veikia kartu kuriant tokią intensyvią atmosferą, kad beveik galima pajusti tą karštį. Filmas yra apie pirmąją meilę ir apie tai, kaip ji palieka randus, kurie niekada visiškai neišnyksta.
„Crazy Rich Asians” (2018) – šis filmas svarbus ne tik kaip romantinė komedija, bet ir kaip kultūrinis momentas. Bet be politinio konteksto, jis tiesiog yra labai geras – spalvingas, linksmas, su tikra širdimi ir su Constance Wu, kuri yra tiesiog žavinga.
„Normal People” (2020, serialas) – techniškai tai serialas, bet jis taip dažnai minimas kartu su geriausiais romantiniais filmais, kad negalima jo praleisti. Sally Rooney romano adaptacija su Daisy Edgar-Jones ir Paul Mescal yra vienas iš tikslesnių jaunų santykių vaizdavimų, kokį teko matyti. Jis yra skausmingas, bet tikras.
Romantiniai filmai, kurie nustebins – netikėti pasirinkimai
Ne visi geriausi romantiniai filmai yra akivaizdžiai romantiniai. Kai kurie slepiasi po kitu žanru, kiti yra tokie nestandartiniai, kad žmonės dažnai jų neįtraukia į sąrašus. Bet jie tikrai verti dėmesio.
„Eternal Sunshine of the Spotless Mind” (2004) – Michel Gondry ir Charlie Kaufman sukūrė kažką tikrai unikalaus. Jim Carrey ir Kate Winslet vaidina porą, kuri nusprendžia ištrinti vienas kitą iš atminties po skyrybų. Bet net ir be atminties jie vėl randa vienas kitą. Tai yra vienas iš giliausių filmų apie tai, ką reiškia mylėti – ir kodėl net skausmingi prisiminimai yra verti to, kad juos saugotume.
„Her” (2013) – Spike Jonze filmas apie žmogų, kuris įsimyli dirbtinį intelektą. Skamba keistai, bet tai yra vienas iš jautriausių, nuoširdžiausių filmų apie vienatvę ir ryšį, kokį teko matyti. Joaquin Phoenix čia yra tiesiog nuostabus, o Scarlett Johansson tik balsu sukuria personažą, kuris yra tikresnis už daugelį ekrano personažų.
„Before Sunrise” (1995) ir jo tęsiniai – Richard Linklater trilogija su Ethan Hawke ir Julie Delpy yra tiesiog kino stebuklas. Pirmame filme du nepažįstami žmonės sutinka vienas kitą traukinyje ir praleidžia naktį Vienoje. Viskas. Jokio veiksmo, jokių specialiųjų efektų – tik du žmonės, kalbantys apie gyvenimą, meilę, mirtį ir viską, kas yra tarp. Ir tai yra vienas iš geriausių romantinių filmų kada nors sukurtų.
„Pride & Prejudice” (2005) – Keira Knightley ir Matthew Macfadyen. Jei dar nematėte šios versijos, tai yra skubus reikalas. Scena lietuje yra viena iš tų, kurios tiesiog lieka su tavimi. Jane Austen žinojo, ką darė, ir šis filmas tai perteikia tobulai.
Kaip pasirinkti tinkamą filmą tinkamam momentui
Romantiniai filmai nėra visi vienodi, ir ne kiekvienas filmas tinka kiekvienai progai. Štai keletas praktinių patarimų, kaip pasirinkti:
Pirmai datai namuose – rinkitės kažką lengvesnio ir juokingesnio. „When Harry Met Sally”, „Notting Hill” arba „Crazy Rich Asians” yra puikūs pasirinkimai. Jie sukuria gerą nuotaiką, suteikia daug pokalbio temų ir nėra per daug emociškai intensyvūs.
Kai norite verkti – „About Time”, „La La Land” arba „Eternal Sunshine of the Spotless Mind”. Pasiruoškite servetėlių. Daug servetėlių.
Kai norite kažko klasikinio ir elegantiškai – „Casablanca”, „Roman Holiday” arba „Breakfast at Tiffany’s”. Šie filmai yra tarsi geras vynas – jie tik gerėja laikui bėgant.
Kai norite kažko gilesnio ir mąstomesnio – „Before Sunrise” trilogija arba „Her”. Šie filmai paliks jus galvojant dar ilgai po to, kai baigsis.
Kai norite tiesiog jaustis gerai – „Bridget Jones’s Diary”, „Pretty Woman” arba „Amélie”. Jie yra tarsi šokoladas – ne visada būtini, bet visada malonūs.
Vienas praktinis patarimas – nesijaukite žiūrėti romantinius filmus vieni. Yra kažkas labai gražaus tame, kai žiūri tokį filmą vienas, su puodelio arbatos ir visiška laisve verkti ar juoktis be jokio spaudimo.
Kai ekranas tampa kelionių įkvėpimu
Romantiniai filmai daro kažką ypatingo – jie ne tik pasakoja meilės istorijas, bet ir parodo vietas taip, kad norisi ten nuvykti. Ir tai yra viena iš gražiausių šio žanro dovanų.
Po „Amélie” tūkstančiai žmonių nuvyko į Paryžių ir ieškojo tų mažų kavinių Monmartro rajone. Po „Call Me by Your Name” Italijos šiaurė – Crema miestelis – tapo tikra piligrimystės vieta. „Before Sunrise” pavertė Vieną romantiškiausia Europos sostine daugelio žmonių galvose. „Roman Holiday” vis dar siunčia turistus į Romą ieškoti tų pačių vietų, kur vaikščiojo Hepburn ir Peck.
Tai yra vienas iš būdų, kaip romantiniai filmai veikia mūsų gyvenimą – jie ne tik suteikia emocijų, bet ir įkvepia judėti, keliauti, ieškoti tų vietų, kur, galbūt, meilė atrodo labiau tikėtina.
Jei esate atostogų planavimo stadijoje ir ieškote įkvėpimo, pabandykite kitą kartą pasirinkti kelionės tikslą pagal mėgstamą romantinį filmą. Tai skamba naiviai, bet iš tikrųjų tai yra vienas iš geriausių būdų atrasti vietas, kurios jau turi jūsų širdyje kažkokią reikšmę dar prieš jums ten atvykstant.
Meilė, kinas ir mes – kodėl verta žiūrėti
Galiausiai, romantiniai filmai yra svarbūs ne todėl, kad jie rodo tobulą meilę arba moko mus, kaip santykiai turėtų atrodyti. Geriausi iš jų daro kažką kur kas svarbesnio – jie primena mums, kad meilė yra viena iš tų žmogaus patirčių, kuri yra universali, nesvarbu, kur gyveni, kokia kalba kalbi ar kokiame amžiuje esi.
Kai žiūrime „Casablanca” ir matome Bogartą, leidžiantį Bergman išvykti, mes suprantame tą skausmą be jokių paaiškinimų. Kai matome Bridget Jones bėgančią per sniegą su paltu ant pižamos, mes visi atpažįstame tą beprotišką, neracionalų impulsą, kurį sukelia meilė. Kai „Before Sunrise” Celine ir Jesse kalba visą naktį ir žino, kad rytas atskirs juos, mes visi žinome, kaip tai jaučiasi – arba bent jau norime žinoti.
Romantiniai filmai yra tarsi atostogos nuo kasdienybės – jie leidžia mums pabūti su jausmais, kurių galbūt kasdieniniame gyvenime neturime laiko jausti. Jie suteikia erdvę svajoti, tikėti ir, taip, kartais verkti dėl žmonių, kurių niekada nesutikome.
Taigi, nesvarbu, ar šiandien vakare planuojate romantiškų pasimatymą, ar tiesiog norite sau leisti pabūti su geru filmu – pasirinkite vieną iš šio sąrašo, užsidenkite antklode, pasiruoškite arbatos ar vyno, ir leiskite sau tiesiog jaustis. Nes tai, ką geriausi romantiniai filmai daro geriausiai – jie primena mums, kad jausti yra gerai. Net kai skauda. Ypač kai skauda.
